Pirmadienį TVF paskelbė atnaujintas numatomo ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes Lotynų Amerikos regionui.
Čilėje infliacija turėtų siekti apie 3 proc., Peru – maždaug 3,7 proc., o Venesuela keliauja į visai kitą ir labai pavojingą pusę. Akivaizdu, kad šios socialistų jau daug metų valdomos valstybės ekonomika žlunga.
Anot TVF, infliacija iki 2018-ųjų pabaigos turėtų pakilti iki 1 mln. proc., o tai esą „parodys, kad padėtis Venesueloje yra panaši į buvusiąją Vokietijoje 1923 metais ar Zimbabvėje šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje“.
Valiutos vertė ritasi į dugną
Be to, kadangi mažėja naftos gavyba, Venesuelos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais turėtų smukti 18 proc. – trimis procentiniais punktais daugiau, negu prognozuota gegužę. Dviženklis nuosmukis bus registruojamas trečius metus.
Restoranų valgiaraščiai keičiasi kas savaitę, o JAV doleris, parduodamas juodojoje rinkoje, jau kainuoja 3,5 mln. bolivarų.
Tai reiškia, kad šalyje, iš kurios dėl krizės masiškai bėga žmonės, o čia pasilikę gyventojai vis dažniau kenčia nuo ligų ir dėl maisto stygiaus netenka svorio, BVP per kelerius metus bus sumažėjęs net 50 proc.
Tai pasaulyje per pastarąjį pusšimtį metų buvo nutikę tik kelis kartus.
Opoziciją ir laisvą žodį smaugianti Venesuelos valdžia oficialių duomenų apie ekonominę situaciją neskelbia. Tačiau padėtis akivaizdžiai kritinė.
Sostinėje Karakase kainos pasiekė tokį lygį, kad Venesuelos valiuta – beje, gana ironiška, jog oficialus jos pavadinimas yra stiprusis bolivaras – dabar net naudojama gaminant rankines ar pinigines.
Kadangi Venesueloje siautėja ir transporto krizė, visuomeninio transporto maršrutais valdžia buvo priversta paleisti krovininius sunkvežimius – keleiviai laukia būtent jų.
Daugybė pardavėjų dabar paprasčiausiai atsisako priimti stipriuosius bolivarus, nes jų vertė smunka kiekvieną valandą. Šalyje populiarėja natūriniai mainai. Pagauni žuvies – iškeiti ją į miltus, ir panašiai.
Kai kurie labiau pasiturintys venesueliečiai jau pasirinko tokias alternatyvas kaip bitkoinai, o parduotuvių savininkai tiesiog spėlioja, kokia galėtų būti jų parduodamų prekių kaina.
Restoranų valgiaraščiai keičiasi kas savaitę, o JAV doleris, parduodamas juodojoje rinkoje, jau kainuoja 3,5 mln. bolivarų.
Bus sunku pažaboti hiperinfliaciją
Infliacija Venesueloje siautėja kaip tik tokiu metu, kai prezidentas N.Maduro vykdo politines represijas. Jis buvo paskelbtas nešvarių rinkimų, kuriais jo kadencija buvo pratęsta net iki 2025 metų, laimėtoju.
Šimtai tūkstančių žmonių, negalintys padoriai pavalgyti ir įsigyti vaistų, kurių tiesiog nėra, jau pabėgo iš šalies. Kaimyninės Kolumbijos pareigūnai teigia, kad šiuo metu ten yra jau 870 tūkst. venesueliečių.
Savo pranešime TVF rašo, kad dėl tokios prastos situacijos reikia kaltinti mažėjančią naftos gavybą ir „didžiulį makroekonominį disbalansą“. Ateitį ekspertai piešia niūrią: spėjama, kad vyriausybė tiesiog spausdins daugiau pinigų, o taip infliacija tik dar labiau įsibėgės.
Pati Venesuelos valdžia užsispyrusi tikina, kad visų problemų šaltinis – JAV esą vykdomas „ekonominis karas“. Taip pat – turtingi verslininkai, kurie kaupia atsargas ir kelia kainas.
Žinoma, 1 mln. proc. infliacijos riba – labiau simbolinė. Vis dėlto analitikai nebegali nelyginti tragiškos padėties su į istoriją įėjusiais kataklizmais.
Po Pirmojo pasaulinio karo visiškai žlugo Vokietijos Veimaro Respublikos ekonomika. Prieš karą už vieną JAV dolerį buvo galima įsigyti 4,2 markės, o 1923-iaisiais – net 4,2 trln. markių.
Vokietija galiausiai pakeitė savo valiutą ir ją stabilizavo, bet milijonų žmonių gyvenimai žlugo. Vėliau keleriais chaoso metais pasinaudojo naciai, dėl visų negandų apkaltinę žydus bankininkus.
Zimbabvės, kai šalį dar valdė Robertas Mugabe, laukė panašus likimas – vienu metu šalyje buvo išspausdintas 100 trln. Zimbabvės dolerių banknotas. Galiausiai ten irgi buvo pakeista valiuta.
„Šiuo metu „Titanikas“ yra pakrypęs 270 laipsnių kampu“, – apie gresiantį Venesuelos ekonomikos žlugimą taip prabilo JAV Šiaurės vakarų universiteto ekonomistas Danielis Lansbergas-Rodriguezas.
Analitikas mano, kad Venesuelai bus sunkiau pažaboti hiperinfliaciją – anksčiau pakeisti stiprųjį bolivarą jau bandyta, bet nesėkmingai. Be to, tarkime, Zimbabvės ekonomika įvairesnė nei Venesuelos.
