Abi pusės priėmė „išties gerą kompromisą... po sunkios kovos ir sudėtingų dienų“, sakė A.Merkel ir pridūrė, kad, be kitų priemonių, numatoma prie Vokietijos sienų įkurti centrus prieglobsčio ieškotojams laikyti ir tikrinti.
„Pasiekėme susitarimą po labai intensyvių derybų“, – kanclerei pritarė H.Seehoferis. Jis pabrėžė ketinantis likti VRM vadovo poste, nors anksčiau grasino atsistatydinti ir sakė, kad „verta kovoti dėl savo įsitikinimų“.
„Dabar turime aiškų susitarimą, kaip ateityje išvengti neteisėtos imigracijos per Austrijos ir Vokietijos sieną“, – pridūrė H.Seehoferis, kurio Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), veikianti Bavarijos žemėje, yra A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ilgametė sąjungininkė.
Kad naujasis susitarimas taptų vyriausybės politika, jam dar turi pritarti kita A.Merkel koalicijos partnerė – centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD).
Šis planas buvo tučtuojau sulaukė kritikos iš tokių veikėjų kaip opozicinės „Kairės“ partijos (Die Linke) vienas iš vadovų Berndas Riexingeris. Pastarasis savo „Twitter“ žinutėje kritikavo susitarimą kaip planą kurti „masinio internavimo stovyklas“ ir tvirtino, kad „žmoniškumas buvo pamestas pakeliui“.
Kita vertus, atrodo, kad išsprendus šį ginčą A.Merkel, vadovaujanti šaliai jau ilgiau kaip 12 metų, ilgiausiai iš šiuo metu dirbančių Europos Sąjungos lyderių, tikriausiai sėkmingai atrėmė sunkų iššūkį jos vyriausybei.
Pasipriešinimas dėl imigracijos
A.Merkel sulaukė smarkaus pasipriešinimo ir silpnesnio palaikymo per rinkimus dėl 2015 metais jos priimto sprendimo atverti Vokietijos sienas masiniam migrantų antplūdžiui. Tuomet į šalį atvyko daugiau kaip milijonas žmonių, atkeliavusių daugiausiai iš karo krečiamos Sirijos, Irako ir Afganistano.
Visuomenės pyktis ir baimė atvykėlių atžvilgiu sudarė sąlygas iškilti ultradešiniajai antiislamiškai partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pernai pirmąkart patekusiai į federalinį parlamentą. Prieš imigrantus nukreiptos nuotaikos taip pat kelią grėsmę H.Seehoferio CSU pozicijoms per spalį vyksiančius Bavarijos žemės rinkimus.
H.Seehoferis, seniai kritikuojantis A.Merkel, atvirai metė iššūkį jos politikai, paskelbęs planą, kad Vokietija turi vienašališkai uždaryti savo sieną su Austriją daugeliui prieglobsčio ieškotojų. Buvo iškilęs pavojus, kad aštrėjant nesutarimams kanclerė jį atleis iš pareigų.
Ši grėsmė, taip pat vėlesnis H.Seehoferio perspėjimas, kad jis gali atsistatydinti, buvo padidinusi tikimybę, kad septynis dešimtmečius gyvavusi konservatyviųjų partijų CDU ir CSU partnerystė žlugs.
Tokiu atveju A.Merkel būtų netekusi parlamente turimos nedidelės daugumos. Tuomet ji būtų turėjusi ieškoti naujos koalicijos partnerės arba paskelbti antrus rinkimus per pastaruosius metus, po prasto pasirodymo per pernai rugsėjį vykusį balsavimą.
Šis scenarijus baugino visas partijas, išskyrus prieš imigrantus nusistačiusią AfD. Pastaroji, kaip rodo apklausų rezultatai, per pirmalaikius rinkimus galėtų tikėtis dar labiau sustiprinti savo pozicijas.
