Premjero konservatoriaus Andrejaus Plenkovičiaus ir kairiojo sparno populistu vadinamo prezidento Zorano Milanovičiaus dvikova vyksta tuo metu, kai ši Europos Sąjungos šalis kovoja su korupcija, darbo jėgos trūkumu, didžiausia infliacija euro zonoje ir nelegalia migracija.
Ilgus mėnesius atrodė, kad A. Plenkovičius ir jo valdančioji Kroatijos demokratinė sąjunga (HDZ) pasieks lengvą pergalę ir užtikrins jam trečiąją premjero kadenciją.
Tačiau kovo viduryje Z. Milanovičius netikėtai paskelbė, kad mes iššūkį A. Plenkovičiui ir taps Socialdemokratų partijos (SDP) kandidatu į ministrus pirmininkus.
Z. Milanovičius buvo premjeras iki A. Plenkovičiaus atėjimo, o jo, kaip prezidento, vaidmuo iš esmės yra simbolinis.
„Kroatija dar niekada neturėjo tokios korumpuotos vyriausybės“, – savo paskutinėje kalboje prieš balsavimą sakė 57 metų Z. Milanovičius.
Rinkimus pavadinęs „referendumu dėl šalies ateities“, jis ragino piliečius „ateiti į rinkimus ir balsuoti už bet ką, išskyrus HDZ“.
Z. Milanovičius pavadino A. Plenkovičių „nusikalstamumo krikštatėviu“ ir pabrėžė, kad neseniai buvo paskirtas naujasis šalies vyriausiasis prokuroras – teisėjas, įtariamas ryšiais su įtariamaisiais korupcija.
Korupcija jau seniai yra HDZ problema.
Keli A. Plenkovičiaus ministrai yra atsistatydinę dėl kaltinimų, o kova su korupcija buvo labai svarbi Kroatijai siekus 2013 metais įstoti į ES.
„Rusų pasaulis“
Tačiau Z. Milanovičius agitavo visoje Kroatijoje, nepaisydamas šalies aukščiausios instancijos teismo sprendimo, kad jis gali dalyvauti rinkimuose tik tuo atveju, jei prieš tai atsistatydins iš prezidento pareigų.
A. Plenkovičius, kuris premjero pareigas eina nuo 2016 metų, apkaltino savo varžovą konstitucijos pažeidimu, neapykantos kurstymu ir pavadino jį „paprastu bailiu“, nes neatsistatydino.
Ministras pirmininkas primygtinai pabrėžė savo vaidmenį vedant 3,8 mln. gyventojų turinčią šalį į euro zoną ir Šengeno erdvę praėjusiais metais.
Tačiau vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 240 eurų, todėl šalis išlieka viena skurdžiausių ES.
54 metų A. Plenkovičius taip pat peikė Z. Milanovičių dėl to, kad jis kritikavo ES paramą Ukrainai, kovojančią prieš Rusijos invaziją, ir už nepritarimą ukrainiečių karių mokymams Kroatijoje.
„Milanovičius stumia Kroatiją ir Kroatijos žmones į rusų pasaulį“, – viename mitinge kalbėjo A. Plenkovičius.
Z. Milanovičius teigė, kad jis gynė Kroatijos interesus ir siekė neva užkirsti kelią šalies įtraukimui į karą.
Prezidentas pirmauja politinio populiarumo apklausose, o jo dalyvavimas kampanijoje suteikė postūmį SDP.
Tačiau tikimasi, kad nė viena partija neužsitikrins absoliučios daugumos 151 vietos asamblėjoje: apklausos rodo, kad HDZ bus didžiausia partija, surinkusi apie 30 proc. balsų.
Toliau seka SDP su 20 proc., o nacionalistinis dešinysis Tėvynės judėjimas užima trečiąją vietą, todėl jis gali tapti pagrindiniu veikėju formuojant naują vyriausybę.
Nuo 1991 metų, kai Kroatija tapo nepriklausoma nuo Jugoslavijos, HDZ dominavo Kroatijos vyriausybėse, o SDP buvo pagrindinė opozicijos atrama.
Z. Milanovičius, 2011–2016 metais ėjęs ministro pirmininko pareigas, yra žinomas dėl savo ugningos retorikos ir vulgarių epitetų prieš HDZ oponentus, ES pareigūnus ir savo kritikus.
Jo įgaliojimai baigiasi sausį, tačiau jis sakė, kad atsistatydins, jei SDP ir jos sąjungininkai gaus daugumą naujai vyriausybei suformuoti.
Balsavimas prasidėjo 7 val. ryto vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir baigsis praėjus 12 valandų.
