2,4 kilometro ilgio tiltas susieja pagrindinę Kroatijos teritorijos dalį ir Pelešaco pusiasalį, besijungiantį su pietine Kroatijos pajūrio dalimi tarp Adrijos jūros ir Dinarų kalnyno.
„Šis tiltas nepaprastai svarbus, ne tik emociškai dėl Kroatijos teritorijos sujungimo, bet ir turizmui, bendrai ekonomikai“, – anksčiau šį mėnesį sakė susisiekimo ministras Olegas Butkovičius.
Atidarius tiltą, kuris yra tarp ambicingiausių infrastruktūros projektų nuo Kroatijos nepriklausomybės paskelbimo 1991-aisiais, nebereikės nesuskaičiuojamų laukimo valandų prie Bosnijos sienos.
Po kruvino buvusios Jugoslavijos subyrėjimo Balkanuose liko painus teritorijų durstinys, o šešių buvusių šios federacijos respublikų sienos virto tarptautinėmis.
Bosnija galiausiai išlaikė savo prieigą prie Adrijos jūros, bet šis nedidelis ruožas kerta Kroatijos teritoriją.
Dėl to maždaug 90 tūkst. žmonių, įskaitant turizmui svarbaus Dubrovniko gyventojus, iki šiol buvo atkirsti nuo likusios šalies dalies.
„Kieta“ siena lėmė fizines ir biurokratines kliūtis prekybininkams ir galvos skausmą turistams, norintiems pasiekti pietines pakrantes keliais.
„Tai išties istorinis projektas Kroatijai“, – sakė viešbučio, prabangios stovyklavietės ir vyno fabriko Orebičiuje Pelešaco pusiasalyje savininkė Sabina Mikulič.
Šio vaizdingo regiono, taip pat garsėjančio raudonuoju vynu, žvirgždo paplūdimiais ir austrių ūkiais, gyventojai laukė, kada baigsis jų geografinė izoliacija dėl Bosnijos sienos. Pasak jų, dabar bus galima pamiršti ilgas laukimo valandas prie sienos ir baimę pavėluoti į paskutinį dienos keltą.
