Tačiau per trečiąjį kada nors šalyje surengtą referendumą vaizdingo Adrijos pajūrio kurorto Dubrovniko gyventojai pareikš savo valią dėl planų įrengti didžiulį golfo aikštyną ant kalvos, iškilusios virš jų senovinio sienomis apjuosto miesto. Šio pasirinkimo pasekmės gali būti itin svarbios.
Nors sekmadienį vyksiančiame balsavime dėmesys bus sutelktas į vietos problemas, šalininkai giria jį kaip precedento neturintį piliečių referendumą, suteikiantį rinkėjams tiesioginį vaidmenį pokomunistinėje Kroatijos demokratijoje.
Tačiau golfo komplekso projekto investuotojai perspėjo, kad referendumas gali smarkiai paveikti būsimą investicinį klimatą šioje Balkanų šalyje, kurios ekonomika patiria didelių sunkumų, nors nuo vasaros Kroatija oficialiai taps 28-ąja ES nare.
Aikštyno šalininkai sako, kad 1,1 mlrd. eurų (3,8 mlrd. litų) vertės projektas, parengtas garsaus Australijos golfo meistro Grego Normano, apimantis vilas, viešbučius, teniso kortus, jojimo klubą ir restoranus, pritrauks daug turistų ir sukurs šimtus naujų darbo vietų.
Tačiau kiti sako, kad tas klubas gali sudarkyti vaizdingą Adrijos perlu vadinamo miesto kraštovaizdį, kuriame dominuoja namai raudonais čerpių stogais ir mėlyna jūra.
Užsienio investuotojai jau sumokėjo apie 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų), išpirkdami daugiausiai nenaudojamus žemės sklypus iš privačių savininkų, tačiau aikštyno priešininkai tvirtina, kad statybos sukels pavojų Dubrovniko senamiesčiui ir aplinkai, taip pat neduos jokios finansinės naudos miesto gyventojams.
Dubrovniko meras Andro Vlahušičius (Andras Vlahušičius) sakė, kad sekmadienį vyksiantis referendumas yra Kroatijos demokratijos vystymosi ženklas. Tačiau jis išreiškė viltį, kad piliečiai balsuos už golfo aikštyną.
„Šita vieta buvo apleista 15 šimtmečių“, – pažymėjo A.Vlahušičius. Per visą laiką buvo iškeltos tik dvi idėjos, ką ten būtų galima pastatyti.
„Pagal vieną – geležinkelio stotį, o pagal kitą – golfo (kompleksą). Renkantis tarp geležinkelio stoties ir golfo, geriau golfas“, – aiškino jis.
