Gėjų santuokų klausimas skaldo visuomenę naujausioje Europos Sąjungos (ES) narėje. Diskriminacija ar šeimos vertybių apsauga, žmogaus teisės ar gėjų aktyvistų savanaudiškumas, pasaulietinė valstybė ar teokratija – pastarosiomis savaitėmis Kroatijoje virė aistros, balsavimo oponentams ir šalininkams emocingai diskutuojant dėl gėjų santuokų.
Referendumas dėl to, ar priimti konstitucijos pataisą, kuria santuoka būtų apibrėžta kaip „sąjunga tarp moters ir vyro“, yra Katalikų Bažnyčios remiamos iniciatyvos rezultatas. Šiuo metu Kroatijos, kuri į ES įstojo liepą, konstitucijoje santuoka nėra apibrėžiama.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 6 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs 12 valandų, o pirmieji daliniai rezultatai turėtų paaiškėti vėlai sekmadienį.
Centro kairiųjų vyriausybės paskelbimas apie įstatymo projektą, pagal kurį gėjų poros galėtų užsiregistruoti kaip „gyvenimo partneriai“, daugeliui šalies konservatorių sukėlė nuogąstavimų, kad gėjams bus leidžiama tuoktis.
Gegužę konservatyvi grupė „Šeimos vardu“, kurią remia Bažnyčia, surinko beveik 700 tūkst. parašų už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl santuokos apibrėžimo.
„Mes tikime, jog santuoka, vaikai ir šeima yra tokie svarbūs klausimai, kad dėl jų turi nuspręsti visa visuomenė“, – sakė iniciatyvos lyderė Željka Markič.
Tačiau vyriausybė, žmogaus teisių aktyvistai ir garsūs visuomenės veikėjai prieštaravo referendumui ir ragino žmones balsuoti „Ne“.
„Kroatijai nebūtų gerai pasirodyti netolerantiška šalimi“, – žurnalistams sakė prezidentas Ivo Josipovičius.
Naujausia apklausa rodė, kad 68 proc. kroatų sekmadienį planuoja balsuoti „Taip“, o 27 proc. – „Ne“.
„Mes esame katalikiška šalis ir šeima yra labai svarbi šiandienos pasaulyje. Kodėl naikinti tai, kas egzistuoja šimtmečius?“, – sakė 62 metų pensininkė Jasna Badovinač, atidavusi balsą „Taip“ vienoje sostinės Zagrebo rinkimų apylinkėje.
Surengė protesto demonstraciją
Šeštadienį daugiau kaip tūkstantis žmonių, nepabūgusių šalto ir lietingo oro, dalyvavo protesto demonstracijoje Zagrebo centre ir vadino referendumą diskriminaciniu.
Kaip jūs jaustumėtės, jei turėtumėt prašyti 4 milijonų žmonių leidimo tuoktis?
Demonstrantai nešė transparantus su užrašais „Prieš fašizmą“ ir „Homoseksualumas nepasirenkamas, bet neapykanta pasirenkama“, ir perspėjo, kad šis referendumas gali paskatinti ir kitas konservatyvias iniciatyvas prieš mažumas ar tokiais opiais klausimais kaip abortai.
„Kaip jūs jaustumėtės, jei turėtumėt prašyti 4 milijonų žmonių leidimo tuoktis?“, – klausė 31 metų Ljubomiras Mateljanas, gėjų aktyvistas iš pakrantės miesto Splito.
Tačiau šalyje, kur beveik 90 proc. iš 4,4 mln. gyventojų yra katalikai, vis dar įtakinga Bažnyčia ragina žmones balsuoti „Taip“.
„Santuoka yra tik sąjunga, suteikianti galimybę duoti gyvenimą“, – sakė Kroatijos kardinolas Josipas Bozaničius laiške, kuris buvo perskaitytas bažnyčiose.
„Tai esminis skirtumas tarp santuokos ... ir kitų sąjungų“, – sakoma laiške.
Daugiau kaip pusė Kroatijos gėjų – 53 proc. – norėtų susituokti, o daugiau kaip trečdalis norėtų turėti vaikų, rodo neseniai atliktas gėjų teisių grupės „Zagreb Pride“ tyrimas.
Gėjai šioje buvusioje Jugoslavijos respublikoje pamažu, bet nuolat gerina savo padėtį nuo pirmojo gėjų parado Zagrebe 2002 metais, kai dešimtis dalyvių sumušė ekstremistai.
Teisinė bazė ir bendras požiūris į homoseksualumą tapo tolerantiškesni visoje šalyje, kuri liepos mėnesį tapo 28-ąja Europos Sąjungos (ES) nare.
2003 metais Kroatijoje buvo priimtas įstatymas, kuriuo pripažįstamos tos pačios lyties asmenų poros, jeigu jos kartu gyvena bent trejus metus. Vis dėlto be oficialaus pripažinimo tuo suteikiama labai nedaug teisių.
„LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenės matomumas Kroatijoje pastarąjį dešimtmetį reikšmingai padidėjo“, – sakė L.Mateljanas.
Nuolat rengiami gėjų paradai, nors vis dar sustiprinto saugumo sąlygomis, išsiplėtojo agitacija už gėjų teises, žiniasklaida daugiau kalba šiuo klausimu, o patys gėjai dažniau nei praeityje prisipažįsta dėl savo seksualinės orientacijos.
„Zagreb Pride“ tyrimas parodė, kad 37 proc. gėjų neslepia savo orientacijos.
Tačiau 74 proc., kaip parodė ta pati apklausa, patyrė kokį nors smurtą dėl savo seksualinės orientacijos, 17 proc. jų buvo fiziškai užpulti, o jų užpuolikai atsipirko minimaliomis baudomis.
Nors viena ES apklausa rodo, kad 66 proc. LGBT žmonių visoje Bendrijoje vengia viešumoje laikytis už rankų, toks gestas yra dar mažiau tikėtinas – jeigu ne tabu – Kroatijoje.
Neseniai atliktas „International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association“ Europos skyriaus tyrimas parodė, kad Kroatija yra 13-ta tarp 49 Europos valstybių pagal pagarbą gėjų teisėms.
Dabartinėje Kroatijos konstitucijoje santuoka nėra apibrėžta. Bet po referendumo, jei siūloma priemonė bus priimta, konstitucijoje bus įrašyta, kad santuoka yra „vienos moters ir vieno vyro sąjunga“.
Referendumas rengiamas po to, kai centro kairiųjų vyriausybė paskelbė įstatymo projektą, pagal kurį gėjų poros galėtų užsiregistruoti kaip „gyvenimo partneriai“. Tai sukėlė nerimą daugeliui konservatorių ir išprovokavo audringus viešus debatus.
