„Prezidentas buvo laiku perspėtas, kad negali dalyvauti kampanijoje prieš tai neatsistatydinęs. Dabar viskas baigta. Jis negali būti paskirtuoju ministru pirmininku“, – per spaudos konferenciją sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Miroslavas Šeparovičius.
„Visi privalo laikytis konstitucijos ir įstatymų“, – pridūrė jis.
Kroatijoje trečiadienį vyko parlamento rinkimai, kuriuose premjero Andrejaus Plenkovičiaus vadovaujama Kroatijos demokratinė sąjunga (HDZ) gavo daugiausia mandatų, bet ne daugumą parlamente.
Rinkimai buvo surengti po įnirtingos kampanijos tarp A. Plenkovičiaus ir kairiojo sparno populistu vadinamo prezidento Z. Milanovičiaus, kuris joje dalyvavo nepaisydamas teismo įspėjimo.
Ilgus mėnesius atrodė, kad A. Plenkovičius, kuris pabrėžė savo vaidmenį vedant 3,8 mln. gyventojų turinčią šalį į euro zoną ir Šengeno erdvę praėjusiais metais, ir jo valdančioji HDZ pasieks lengvą pergalę ir užtikrins jam trečiąją premjero kadenciją.
Tačiau kovo viduryje Z. Milanovičius, kuris pirmauja politikų populiarumą vertinančiose apklausose, netikėtai paskelbė, kad mes iššūkį A. Plenkovičiui ir taps Socialdemokratų partijos (SDP) kandidatu į ministrus pirmininkus.
Konstitucinis teismas iškart Z. Milanovičių įspėjo, kad rinkimuose jis gali dalyvauti tik tokiu atveju, jei atsistatydins iš prezidento posto.
Visgi jis ignoravo tą perspėjimą ir dalyvavo kampanijos renginiuose visoje šalyje kaltindamas A. Plenkovičių vadovaujant „pačiai korumpuočiausiai vyriausybei Kroatijos istorijoje“.
Korupcija jau seniai yra HDZ, valdžiusios Kroatiją didžiąją laiko dalį nuo jos nepriklausomybės nuo Jugoslavijos, Achilo kulnas.
A. Plenkovičiaus HDZ gavo 61 vietą 151 nario asamblėjoje, o SDP vadovaujama centro kairės koalicija laimėjo 42 vietas. Tuo metu dešiniojo sparno Tėvynės judėjimas (DP) užsitikrino 14 vietų ir greičiausiai taps kertine politine jėga formuojant vyriausybę.
A. Plenkovičius ketvirtadienį pareiškė, kad labai greitai paaiškės, su kuo bus suformuota valdančioji dauguma.
Tačiau SDP irgi bando suburti daugumą, nors jai, regis, sekasi sunkiau.
Kroatijoje prezidentas paskiria kandidatą į ministrus pirmininkus, kurį remia dauguma parlamento narių, o vėliau dėl jo balsuoja visas parlamentas.
Rinkimai vyko tuo metu, kai ši Europos Sąjungos šalis kovoja su korupcija, darbo jėgos trūkumu, didžiausia infliacija euro zonoje ir nelegalia migracija.