Jis taip pat pripažino, kad nuo pat pradžių Euromaidano protestuose dalyvavo ir V.Janukovyčiaus agentai, tačiau šis faktas negali užgožti to, kad absoliuti dauguma apledėjusioje aikštėje susirinko vardan Ukrainos laisvės.
A.Ševčenka pabrėžė, kad vieneri metai Ukrainoje padarė milžinišką skirtumą. „Manau, mes dabar esame tikroji Ukrainos liaudies respublika – tikrąja visų šių žodžių prasme“, – tvirtino jis, o laidos vedėjas pritarė, kad tai – milžiniškas skirtumas nuo pseudorespublikų Donecke ir Luhanske, kurių pavadinimai gali būti vartojami tik kabutėse.
„Aš pats savęs dažnai šiemet klausiau: kokios priežastys privertė žmones išeiti į gatves? Aš tikiu, kad jie tai daro ne tada, kai neturi ko prarasti. Jie išeina tada, kai iš jų atimama tai, ką jie jau turėjo. Pavyzdžiui, pasirinkimo laisvė“, – aiškino A.Ševčenka. Būtent tuomet ukrainiečiai pajuto, kad iš jų norima atimti ateitį Europoje.
„Atsibudę šeštadienio rytą ir pamatę nuotraukas, kas dėjosi Maidane, jie suprato, kad iš jų norima atimti net ir orumą, teisę save realizuoti. Manau, kad lapkričio 30-osios rytą visa tauta pabudo, ir tuomet prasidėjo negrįžtamas procesas“, – kalbėjo politikas.
Jis prisiminė, kad lapkričio 29 dieną galų gale jau buvo aišku, kad V.Janukovyčius Vilniuje nepasirašys sutarties su Europos Sąjunga. „Išsisklaidė paskutinės iliuzijos, – teigė A.Ševčenka. – Tuomet kiekvienas savęs paklausė – ką daryti toliau?“.
Maidane susirinkę žmonės mėgino susilpninti V.Janukovyčiaus valdžią, priversti jį elgtis kitaip – tai jiems nepavyko. Atsirado žmonių, kurie nusivylę aiškino, kad jau viskas padaryta, kas galima – parodytas nepasitenkinimas valdžia, daugiau nebėra ką veikti. Jie skirstėsi namo. Pasak A.Ševčenkos, opozicija mėgino įjungti savo turimą techniką, tačiau milicija tam trukdė. Prasidėjo susirėmimai su pareigūnais, vienam fotografui buvo sužeista galva.
„Milžiniškomis pastangomis mums pavyko atvežti du sunkvežimius su technika – Arsenijus Jaceniukas pats sėdėjo prie vieno iš jų vairo. Tačiau viskas ėmė slūgti – žmonės skirstytis, aktyvistai išjunginėti savo techniką. Kas buvo Maidanas? Visų pirma – mikrofonas, garsiakalbiai. Tol, kol buvo kalbama, kol žmonės klausė vieni kitų, kol girdėjo pokalbius, tol viskas ir vyko“, – dėstė jis. Valdžia tą suprato – nutaikę tinkamą momentą pareigūnai atėmė sunkvežimį su technika ir pašalino jį iš aikštės. Žmonės pasimetė – nebuvo galima komunikuoti, nežinota, kas vyksta.
„Žvelgdami atgal dabar jau žinome, kad buvo aiškus planas – naktį iš 29-osios į 30-ąją išvalyti aikštę. Valdžia tam rengėsi“, – tvirtino jis. Aštuonias dienas valdžia stebėjo protestus, klausė, ir jiems trūko kantrybė. Iškart po vidurnakčio pareigūnai ėmė elgtis labai agresyviai, pradėjo užkabinėti aktyvistus. A.Ševčenkos teigimu, vienas milicininkas net kvietė A.Jaceniuką „išsiaiškinti santykius vyriškai – vienas prieš vieną“. „Klausiau ir negalėjau patikėti – pareigūnas taip nepagarbiai elgiasi savo vadovo akivaizdoje, taip kalba su parlamento nariais, o vadovas tą girdi ir nekreipia dėmesio“, – prisiminė jis.
Buvo baisu matyti, kai juodas ratas veržiasi, spaudžia žmones, žmonės krenta nuo laiptų, klykia. Jaunuolis bėgo šaukdamas mamą, nukrito, buvo pagautas ir mušamas, – pasakojo A.Ševčenka.
Tuomet lygiai 4 val. ryto nutrūko visų mobiliojo ryšių operatorių veikla Maidano aikštėje – maždaug pusvalandį nebuvo galima naudotis mobiliuoju ryšiu. Atradęs vietą prie vienos kavinės, kur veikė „wi-fi“ tinklas, A.Ševčenka parašė „Twitter“ tinkle, kad prasidėjo Maidano valymas, kad dešimtys protestuotojų – sužeisti ir suimti. „Tai buvo vienintelis būdas praneši pasauliui, kas vyksta“, – teigė jis.
Tuomet į vieną aikštės pusę atvyko komunalinių paslaugų sunkvežimiai, kuriuose – didelės metalinės paletės. Didelį protestuotojų dalis iškart ten nubėgo. „Esu tikras, kad tai buvo apgalvota provokacija – manyta, kad prasidės neramumai, o „Berkut“ vyrai galės sutvarkyti protestuotojus ir išvalyti Maidaną aiškindami, kad saugojo viešąją tvarką. Tai suvokdamas nubėgau prie sunkvežimių vairuotojų pasikalbėti. Vairuotojai mane patikino, kad vos iškrovę plokštes jie išvažiuos. Tuomet ėjau raminti protestuotojų ir įsisiautėjusių futbolo „ultrų“, – pasakojo politikas.
„Kai tik paaiškėjo, kad niekas iš protestuotojų nepuls šių sunkvežimių, buvo pastebėtas sujudimas aikštės centre prie paminklo, kad į Maidaną iš kitų gatvių ėmė lietis visa ta juoda masė. Jiems jau buvo duotas įsakymas pulti ir išvalyti aikštę – net nelaukiant, kaip baigsis istorija su komunalininkais“, – prisiminė A.Ševčenka.
Aikštėje pasigirdo riksmai, o vaizdas buvo siaubingas. „Tuo metu man atrodė, kad aš nieko siaubingesnio savo gyvenime nesu matęs“, – prisipažino parlamentaras. Jis pasakoja, kad nedelsiant buvo atkirstas nuo aikštės centro: „buvo baisu matyti, kai juodas ratas veržiasi, spaudžia žmones, žmonės krenta nuo laiptų, klykia. Jaunuolis bėgo šaukdamas mamą, nukrito, buvo pagautas ir mušamas...“.
„Keli tūkstančiai pareigūnų buvo mesti į Maidaną, o jiems buvo duotas vienintelis tikslas – išvalyti aikštę“, – teigė A.Ševčenka. Jis prisipažino tuo metu negalėjęs patikėti savo akimis – didmiesčio centre, pagrindinėje aikštėje, pareigūnai taip žiauriai elgiasi su nekaltais žmonėmis. „Jie visus vaikėsi su sadistišku malonumu“, – apie „Berkut“ pareigūnų žiaurumą sakė jis.
„Manau, lapkričio 30-ji buvo lūžio taškas, nes visa Ukraina buvo tiesiog pasibaisėjusi. Kitos dienos popietę buvau namie su motina, žmona ir dukra. Sėdėjome ir vis žiūrėjome vaizdus per televiziją. Žiūrėjome ir verkėme“, – prisiminė A.Ševčenka.
Pokalbį jis baigė liūdno optimizmo gaida: „Tikiuosi, kad tokio Maidano, kurį teko mūsų žmonėms patirti – su šimtu Maidano aikštėje žuvusiųjų, žeminimais, kankinimais – Dievas daugiau neleis. Manau, kad kaina, kuria sumokėjo ir tebemoka Ukraina – jau pakankama“.