Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime tvirtinama:
„Brošiūroje „25 klausimai apie Krymą“ paneigiami populiarūs Vakarų skleidžiami mitai ir klastotės, nušviečiama tikroji pusiasalio prijungimo prie Rusijos ir šiandieninio Krymo istorija.
Kas įvyko Kryme 2014 m.?
– 2014 m., laisvai išreiškus Krymo gyventojų valią, pusiasalis atsiskyrė nuo Ukrainos, paskelbė nepriklausomybę ir vėl prisijungė prie Rusijos.
Ar Krymas turėjo teisę atsiskirti nuo Ukrainos?
– Krymo Respublikos nepriklausomybės paskelbimas buvo teisinė forma, kuria jos gyventojai įgyvendino JT Chartijos 1 straipsnyje įtvirtintą apsisprendimo teisę.
Kodėl Rusija priėmė Krymo prašymą dėl prisijungimo?
– Paskelbus nepriklausomybę Krymui grėsė karas ir etninis valymas, nes Kijeve per valstybinį perversmą valdžią užgrobė nacionalistai ir neonaciai...“
Referendumas nesilaikant taisyklių ir teisės
2014 m. vasario mėn. Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas prasidėjo, kai Rusijos specialiosios pajėgos, veikusios be valstybinių skiriamųjų ženklų, užėmė Krymo parlamento pastatą ir iškėlė Rusijos vėliavą.
Po bekraujės vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ invazijos, pusiasalio kontrolę perėmė Rusijos kariai, nedėvintys skiriamųjų ženklų.
Vėliau įvykusiame referendume dėl Krymo statuso, kuris buvo surengtas karinės okupacijos sąlygomis, nebuvo leista surengti viešų diskusijų ar Ukrainos politiniams lyderiams apsilankyti Krymo pusiasalyje.
Referendumas taip pat pažeidė Ukrainos konstituciją, nes nesuteikė teisės visiems Ukrainos piliečiams balsuoti dėl Krymo statuso.
Ukrainos Konstitucijos 73 straipsnis numato, kad teritorinio vientisumo ir valstybės sienų keitimo klausimai turi būti sprendžiami tik nacionaliniame (ne regioniniame) referendume.
Todėl pagal Venecijos komisijos (ir atitinkamai Europos Tarybos) patvirtintas normas Krymo „referendumas“ pagal apibrėžimą buvo neteisėtas.
Nė vienas iš referendumo metu pasiūlytų variantų neleido piliečiams balsuoti už status quo išsaugojimą.
Referendume rinkėjams buvo pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ (taip arba ne) ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“ (taip arba ne).
Nors Rusija ilgą laiką tvirtino, kad 96,77 proc. rinkėjų pasisakė už susijungimą su Rusija, pačios Rusijos Žmogaus teisių tarybos ataskaitoje teigiama, kad tik 15–30 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų Kryme balsavo už susijungimą su Rusija.
Nors prorusiška valdžia skelbia, kad referendumas parodė, jog Krymo gyventojai veržiasi į Rusijos glėbį, rezultatų nepripažįsta Vakarai, o referendumo metu būta daug pažeidimų.
Plačiau skaitykite: Prorusiška Krymo valdžia skelbia referendumą įvykusiu, į Rusijos glėbį esą veržiasi 96,6 proc. Krymo gyventojų
Su Rusija išvien nepanoro
Per 1991 m. referendumą, kurio rezultatu ir tapo Ukrainos nepriklausomybė, visi šalies regionai, įskaitant Krymą, balsavo už.
Tą pačią dieną, kai vyko referendumas, Ukrainoje taip pat buvo organizuoti prezidento rinkimai. Juose pergalė pelnė nepriklausomybę palaikantis kandidatas, tačiau, negana to, visi šeši kandidatai į prezidentus aiškiai pasisakė už nepriklausomybę.
Žinia pasauliui buvo aiški: kiekvienas Ukrainos regionas, įskaitant Krymą, palaikė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo nemaža dalis rusų tikėjosi, kad naujasis prezidentas Borisas Jelcinas pareikalaus, kad Krymas būtų grąžintas Rusijai, tačiau to nenutiko.
Nors net 60 proc. Krymo gyventojų buvo etniniai rusai, per 1991 m. gruodį vykusį referendumą dėl nepriklausomybės 54 proc. pusiasalio rinkėjų pasisakė už tai, kad Krymas liktų Ukrainos sudėtyje.
Rusija ne kartą garantavo Ukrainos sienų neliečiamumą
Rusija ne kartą suteikė garantijas, kad bus išsaugotas Ukrainos teritorinis vientisumas.
1991 m. gruodžio 8 d. susitarimas dėl Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) įkūrimo prasideda tokiais žodžiais:
„Mes, Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija, Ukraina, kaip Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos valstybės steigėjos, 1922 m. sąjunginės sutarties signatarės, toliau vadinamos Aukštosiomis Susitariančiosiomis Šalimis, pareiškiame, kad Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kaip tarptautinės teisės ir geopolitinės tikrovės subjektas, nustoja egzistuoti“.
-
Kremlius teigia, kad Ukraina turi pripažinti Rusijos okupuotas teritorijas
-
Putinas sako esąs pasirengęs deryboms, jei Kyjivas pripažins „naująją teritorinę tikrovę“
-
Vokietijos suvienijimas: susijungimas ar aneksija?
-
Krymo taip lengvai nepaleis: tvirtina, kad aneksijos nebuvo
-
V. Putinas po rusų dronų atakos prieš Ukrainą paminėjo jos regionų aneksijos metines
Tuo pačiu susitarimu, Rusija, Baltarusijos Respublika ir Ukraina įsipareigojo „plėtoti savo santykius, remdamosis abipusiu valstybių suvereniteto, neatimamos apsisprendimo teisės, lygiateisiškumo ir nesikišimo į vidaus reikalus principų pripažinimu ir pagarba jiems, atsisakymu naudoti jėgą, ekonominį ir bet kokį kitokį spaudimą (..)“.
Dėl sienų 5 straipsnyje teigiama: „Aukštosios Susitariančiosios Šalys pripažįsta ir gerbia viena kitos teritorinį vientisumą ir esamų sienų neliečiamumą Sandraugoje“.
Tai reiškia, kad Rusija pripažino nepriklausomą Ukrainą Ukrainos Sovietų Socialistinės Respublikos sienų ribose (įskaitant Krymą) ir garantavo jų neliečiamumą.
Pasirašė memorandumą
1994 m. gruodžio 5 d. Rusijos Federacija kartu su Jungtine Karalyste, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Ukraina pasirašė „Memorandumą dėl saugumo garantijų, susijusių su Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties“, dar vadinamą Budapešto memorandumu.
Pirmajame jo straipsnyje rašoma:
„Rusijos Federacija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos dar kartą patvirtina Ukrainai savo įsipareigojimą, vadovaujantis Baigiamojo akto principais, gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas“.
15min verdiktas: melas. Kryme vykęs referendumas nepripažįstamas Vakarų šalių ir net vieno artimiausių V.Putino sąjungininkų – Aliaksandro Lukašenkos. Jis vyko su daugybe pažeidimų, nesilaikant galiojusių teisės principų. Krymo aneksija nėra „susijungimas“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
