Aleksandra Kartochina visada svajojo studijuoti dideliame mieste. Dar gyvendama Kryme baigė rusų mokyklą, tikėdamasi, jog tai palengvins stojimą į universitetą Sankt Peterburge. Tačiau merginos svajonė apkarto. Įstojusi į antro pagal dydį Rusijos miesto aukštąją mokyklą, Aleksandra nuolat susiduria su kaltinimais, jog krymiečiai „vagia“ rusų studentų vietas.
Ekonomikai grimztant į recesiją, apkarpomas ir švietimui skirtas biudžetas, tad į Krymo studentų pusę nukreipiama vis daugiau pykčio dėl to, jog praėjusiais metais įvykdyta aneksija Rusijai brangiai atsieina.
Besiruošianti stojimams Katia iš Maskvos pasakoja: „Dauguma universitetų, į kuriuos norėjau stoti, dėl Krymo studentų sumažino iš dalies kompensuojamų vietų skaičių“. Mergina kalbėjo dar kelių bendraamžių vardu, kurie, bijodami būti apkaltinti patriotizmo stygiumi, nesutiko atskleisti tapatybės.
Tuo tarpu A.Kartochina mano, jog tokie kaltinimai - neteisingi, kadangi mergina, priešingai nei dauguma Krymo studentų, tam, kad įstotų į universitetą, laikė valstybinius Rusijos egzaminus. Ji tikina: „Vietos Krymo abiturientams buvo sukurtos papildomai, o ne atimtos iš rusų studentų. Dalinai kompensuojamos vietos, skirtos aneksuoto pusiasalio studentams, atsirado tik keliuose universitetuose. Paprastai tai ne pačios geriausios specialybės, o kai kurios aukštosios mokyklos nė negirdėjo apie tokias kvotas“.
Vietos Krymo abiturientams buvo sukurtos papildomai, o ne atimtos iš rusų studentų.
Atlikus apklausas paaiškėjo, jog nuo praeitų metų kovo 18 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino šalį sakydamas, jog įvykdė teisingumą grąžindamas Krymą namo, daugiau nei 80 proc. Rusijos gyventojų palaiko aneksiją. Maskva, naudodamasi populistinėmis strategijomis – pensijų ir algų viešajame sektoriuje padidinimu – greit įtvirtino valdžią pusiasalyje.
Valdžios atstovai teigia, jog jau kitąmet Krymas bus visiškai integravęsis į Rusijos sistemą, o Švietimo ministerija įvardijo universitetus, siūlančius daugiau nei 50 dalinai finansuojamų ar nemokamų vietų maždaug 2-5 proc. krymiečių.
Vakarų sankcijos ir krentanti naftos kaina sudavė milžinišką smūgį ekonominiam šalies stabilumui.
45 milijardų rublių biudžeto deficitas turi būti apkarpytas, o švietimo sistema – pirmasis to taikinys. 2014-aisiais Rusija švietimui išleido apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto, mažiau nei JAV (5,1 proc.BVP). Šaltojo karo laikais, kuomet išsilavinimas buvo laikomas vienu iš ginklų, tam buvo skiriama dvigubai daugiau lėšų.
Nepaisant aukšto lygio suaugusiųjų universitetinio išsilavinimo, Rusijos raštingumo lygis labai žemas. Daugybė darbdavių negaili kritikos aukštojo mokslo įstaigoms už tai, jog diplomai parduodami beveik ar visiškai nestudijavus.
Anot Jaroslavo Kuzmino, Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos rektoriaus, Rusija ilgai kentėjo nuo neefektyvaus lėšų panaudojimo: „Studentui per metus skirti 60 tūkst. rublių yra absurdas. Būtina sumą padvigubinti. Tam reiktų papildomų 150-200 milijardų rublių per metus“.
Tuo tarpu kova norint gauti geresnę vietą universitete darosi vis nuožmesnė, tad panašu, jog Krymo studentai gali sulaukti dar daugiau kritikos.
„Beveik visi mano bendramoksliai įstojo į universitetus Rusijoje. Tačiau taip buvo nusprendę dar prieš Krymui tampant Rusijos dalimi. Įdomu tai, jog po susijungimo dalis jų kaip tik liko gimtinėje“, – teigia A.Kartochina.
