I.Ponomariovas – buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, kuris vienintelis balsavo prieš Krymo aneksiją 2014 metais. Vėliau jis iš Dūmos išmestas ir paskelbtas nepageidaujamu Rusijoje, gyveno emigracijoje, o 2019 metais tapo Ukrainos piliečiu.
Feisbuke jis nuolat dalijasi įrašais, kurie nukreipti prieš Vladimiro Putino režimą ir jo karą Ukrainoje.
Antradienio vakarą, jau po pranešimų apie sprogimus Kryme ir nuskambėjus Estijos ir Suomijos vyriausybių vadovių siūlymams kitoms Europos šalims nebeišduotų turistinių vizų Rusijos piliečiams, nes jie esą neturėtų atostogauti Europoje, kol Maskva kariauja prieš Ukrainą, I.Ponomariovas paragino rusus ne slėptis, o kovoti.
„Dėl vizų atšaukimo daugeliui rusų pagaliau vis dėlto nukrėtė šaltukas. Ir, užtikrinu jus, tai tik pradžia. Kelias į laisvę eina valant ugnimi. Ukrainiečiai iškovojo laisvę Instituto gatvėje po „Berkut“ ugnimi, apgynė ją „Azovstal“ požemiuose ir įrodinėja savo teisę kiekvieną dieną apkasuose Mykolajive bei Kramatorske. O mums, rusams, tai dar tik nusimato. Aukų neišvengsime, bet tokia ta kaina.
Kai kurie remiasi asmeniniu pavyzdžiu. Išties, aptarkime tai. Aš grįžau į Ukrainą likus dienai iki karo, po visų J.Baideno pasisakymų ir įspėjimų apie neišvengiamą įsiveržimą, nepaisydamas daugybės draugų ir artimųjų įkalbinėjimų bei prašymų likti užsienyje. Aš grįžau ginti Ukrainos nuo Putino agresijos. Pirmąją karo dieną nuėjau į karinį komisariatą, įstojau į teritorinę gynybą ir gavau automatą.
Kol jūs sėdėjote ir naršėte internete, o pirmieji putiniški šarvuočiai jau važinėjo po Obolonę (Kyjivo šiaurė), aš šoviniais užtaisinėjau Kalašnikovo dėtuvę šoviniais“, – rašė I.Ponomariovas
Po to, kaip rašo I.Ponomariovas, buvo „Vasario rytas“ („Утро Февраля“ – žiniasklaidos kanalas rusų kalba, skelbiantis, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje į šalį įsiveržus Rusijos kariuomenei), dar vėliau atsirado ir legionas „Rusijos laisvė“ („Свобода России“).
Tačiau esą visa tai tik ledkalnio viršūnė – darbai vyksta visomis kryptimis.
„Išgirdau net priekaištą, kad visa tai primena Liencą (miestelis Austrijoje, kuriame po karo anglai ir amerikiečiai Sovietų Sąjungai išdavė Vokietijos pusėje Antrojo pasaulio karo metais kariavusius kazokus – red. past.) – išdavimą sąjungininkų, kurie kariavo prieš sovietų armiją dėl ideologinių motyvų. Norint pretenduoti į palyginimą su Liencu, ponai, jums pirmiausia reikia paimti ginklus į rankas ir eiti kovoti.
Pasikartosiu, daugumai emigrantų iš Rusijos niekas negrėsė, koks jums Liencas?
Daugelis netgi pamatė mano pozicijoje kvietimą sekti Navalno / Jašino pavyzdžiu ir savanoriškai sėsti į kalėjimą. Aš raginu elgtis visiškai priešingai. Po to, kai Valstybės Dūmoje aš balsavau prieš Krymo aneksiją, aš pradėjau ruoštis ne pabėgti iš Rusijos, o pradėti nelegalų buvimą.
Taip, draugai, tai sudėtinga – nemokėti kortele parduotuvėje, nesinaudoti metro, apeiti stebėjimo kameras ir nesimatyti su vaikais ir tėvais. Papasakokite apie savo sunkumus į pakaušį nušautiems Bučos gyventojams ir išprievartautoms Mariupolyje ukrainietėms moterims.
Tai karas ir jis paliečia visus, jeigu dar nesupratote. Taip, todėl aš išvykau į užsienį dar būdamas Dūmos deputatu ir man buvo uždrausta grįžti. Grįžčiau – sėsčiau kaip Navalnas. Bet savo noru sėsti į kalėjimą kaip tik nereikia, reikia kovoti“, – rašo buvęs Rusijos politikas.
Visa tai, kaip sako jis, buvo dar iki plataus masto karo. O dabar „kompromisų, ašarotų įrašų feisbuke ir juostelių bei plakatėlių laikas praėjo“: „Kare kaip kare. Į nuostabią ateities Rusiją (ir į evakuaciją per sieną) mes pasiimsime tik tuos, kurie ėmė ginklus į rankas, kad nuverstų fašistinį Putino režimą.“
Dar I.Panomariovas priminė, kad esą antinacinis judėjimas Vokietijoje ne bėgo, o kovojo, kaip esą nebėgo ir lenkai, jie ruošėsi Varšuvos sukilimui.
