Sovietiniais laikais, kuomet valstybės remiami menininkai gaudavo stipendijas vykti čia dirbti vasarą, netoli paplūdimio buvo pritvirtinta skelbimų lenta, skelbianti: „Tylos! Dirba rašytojai“. Šiais metais būtent rašytojai čia kelia daugiausiai triukšmo, skelbiama „The New York Times“. Menininkų bendruomenė skilo į dvi dalis, kaimynai stoja prieš kaimynus, seni įpročiai dingo, o kai kurie nuolatos čia važiuodavę žmonės išvis apleido Koktebelį. Nemažai meno žmonių nusprendė, kad nemoralu dabar važiuoti į Krymą, nes tokiu būdu palaikai šio krašto aneksiją.
Buvę draugai tapo priešais
„Žmonės pasidalijo į dvi stovyklas – prorusiško Krymo ir antirusiško Krymo, – sako 55 metų Nataša Arendt. – Kai kurie žmonės buvo nusivylę tuo, kas įvyko, kai kurie džiaugėsi, ir buvę draugai tapo priešais“.
Žmonės pasidalijo į dvi stovyklas – prorusiško Krymo ir antirusiško Krymo
Kova tarp menininkų dėl požiūrio į Krymą iškart po aneksijos prasidėjo socialiniame tinkle „Facebook“. N.Arendt draugė, 30-etė aktorė Marieta Cigal parašė jai „Facebook“: „Jeigu vyksi ten, palaikysi Putiną“.
Jos tėvas Sergėjus Cigalis kiek kitaip išreiškia savo nuomonę – eidamas į miestą jis apsirengia Ukrainos vėliavos spalvų drabužiais. „Aš manau, kad referendumas buvo neteisėtas. Aš laikausi tos pačios nuomonės kaip ir visas pasaulis. Aš noriu būti civilizuoto pasaulio dalimi“, – sako jis.
Dailininkė Jelena Fokina, kuri čia atkeliavo dar būdama vaikas 1962 metais ir prieš šešerius metus apsistojo čia gyventi, tai, kas įvyko, apibūdina paprastai: „Gėda“.
Tačiau tokios nuomonės laikosi ne visi. 70-etė dailės galerijos savininkė Natalija Turkija pareiškė kategoriškai: „Rusija išgelbėjo Krymą!“ Ji teigia, kad tokia yra daugelio dabar Kokteblyje esančių žmonių nuomonė. Tiesa, ji užmiršta pasakyti, kad aneksijos priešininkai į Krymą šiemet paprasčiausiai neatvyko.
Tuo tarpu 24 metus čia atostogaujantis amerikiečių profesorius, nenorėjęs atskleisti savo vardo, sako, kad šiais metais būti mieste nėra smagu, nes jautiesi taip, tarsi pats dalyvautum visą pasaulį papiktinusiuose įvykiuose.
D.Kiseliovo vyno negers
Daugelis vasaroti čia atvykstančių žmonių jau suprato paprastą tiesą – siekiant išvengti konfliktų, verčiau neliesti politikos temos. Tačiau ne su visais kaimynais tai pavyksta padaryti. Pavyzdžiui, vienas iš žmonių, čia leidžiančių vasaras, yra Kremliaus propagandistas, televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas. S.Cigalis sako, kad kiekvieną vasarą eidavo pas šį kaimynystėje apsistojusį vyrą ragauti šio pagaminto naminio vyno. Tačiau šią vasarą to nebedaro. „Aš žinau, kad jau po pirmos taurės imtume ginčytis. Nebebūtų to buvusio malonumo“, – sako jis.
Vienas iš ritualų šiame mieste būdavo Kokteblio džiazo festivalis, kuris rugsėjį čia pritraukdavo atlikėjus iš viso pasaulio. Šiais metais šio renginio nebebus – jis iškeltas į Odesą
Vienas iš ritualų šiame mieste būdavo Kokteblio džiazo festivalis, kuris rugsėjį čia pritraukdavo atlikėjus iš viso pasaulio. Šiais metais šio renginio nebebus – jis iškeltas į Odesą. D.Kiseliovas bando surengti kitą festivalį, pavadintą Kokteblio džiazo vakaras, į kurį irgi siekia pritraukti žinomų vardų.
Vietos gyventojai pasistengė išsaugoti vieną buvusią tradiciją – kiekvieną gegužį ir rugsėjį rengiamas keturių valandų trukmės meno parodas. Nors buvo manoma, kad renginys bus boikotuojamas, nemažai menininkų visgi sutiko dalyvauti.
Tolerancijos dvasios nebeliko
Daugelis menininkų labiausiai liūdi, kad dabar visiškai dingo buvusi laisvės dvasia. Prieš šimtmetį poetas Maksas Vološinas įkūrė čia bendruomenę, kurioje, kaip jis tikėjo, pagrindinis principas bus pagarba žmogiškumui, čia 1917 metais rasdavo prieglobstį persekiojami žmonės. Vėliau jo motina tęsė tradiciją, kviesdama čia menininkus, 1927 metais jų čia svečiavosi 600. 1932 metais poetas mirė, tačiau jo našlė tęsė tradiciją, kaimelis išaugo iki 20 pastatų, kuriuose galėjo apsigyventi 350 menininkų. Sovietiniais laikais čia irgi traukdavo menininkai, nors vietos žmonės ir pripažįsta, kad stipendijos toli gražu ne visuomet atitekdavo labiausiai to nusipelniusiems žmonėms.
Tiesa, pastaruoju metu miestas pamažu keitėsi – čia ėmė dygti daugiaaukščiai pastatai, plūstelėjo turistai. Groteskiška tiesa – aneksavus Krymą ir turistams atsisakius atvykti, ši vieta galbūt labiau primins buvusius laikus, kuomet šis miestas buvo ištuštėjęs. Tačiau tik išoriškai, nes laisvės, tolerancijos dvasios čia nebelikę.
