Ukraina savo jėgomis niekada nesugebės susigrąžinti Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, todėl reikalingi visų Kijevo tarptautinių partnerių veiksmingi žingsniai, kad būtų atkurtas šalies teritorinis vientisumas, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Suburti į pirmą kartą vykusią Krymo platformą Ukrainos lyderiui pavyko daugiau nei 40 šalių atstovus, tarp kurių – ir valstybių prezidentai, premjerai, parlamentų pirmininkai ar ministrai.
Lietuvos prezidentas G.Nausėda per renginį pakartojo mūsų šalies poziciją, kad Vilnius niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos.
Pasak prezidento, tarptautinė bendruomenė turi laikytis vieningos pozicijos Krymo okupacijos klausimu ir siekti, kad Ukrainos teritorinis vientisumas būtų atkurtas vadovaujantis tarptautinės teisės principais.
Kalbėdamas Krymo platformos susitikime G.Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra viso demokratinio pasaulio interesas.
Tikslas – priminti apie Krymą
Krymo platformoje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad Kijeve surengta platforma yra svarbi visų pirma dėl to, kad Krymo klausimas tarptautinėje arenoje yra primirštas.
„Dabar yra nuovargio politika ir todėl ši platforma yra svarbi. Būtina, kad šis klausimas neužsimirštų. Antras dalykas – ši vieta yra idėjų bankas, pasiūlymai dėl reintegracijos“, – 15min sakė L.Kasčiūnas.
L.Kasčiūnas: Ukrainos užduotis yra atsistoti ant kojų ekonomine, socialine prasme greičiau nei tai vyksta Rusijoje.
Pasak įtakingo konservatoriaus, platformos tikslas taip pat yra priminti apie Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos ir NATO nare.
„Ukrainos užduotis yra atsistoti ant kojų ekonomine, socialine prasme greičiau nei tai vyksta Rusijoje. Tada bus pasiųsta pagrindinė žinia Krymo gyventojams. Todėl būtent ES ir NATO narystė Ukrainai yra labai svarbi žinia. Tai yra mūsų strateginis tikslas“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas taip pat pastebėjo, esą Vakarai pastaraisiais metais kiek nusisuko nuo Krymo okupacijos klausimu ir tai dar kartą įrodo „Nord Stream 2“ statybos.
„Vakarai turi savo strateginių tikslų. Yra mintis, kad kuo daugiau bus tarpusavio priklausomybės su Rusija, tuo mažiau bus karų.
Bandau suprasti jų poziciją ir natūralu, kad Vakarai kalbasi su Maskva. O mūsų užduotis yra padaryti taip, kad Ukrainos klausimas neužsimirštų“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Pokyčių nesitiki
Savo ruožtu ukrainietis politologas Evhenas Magda, vadovaujantis Pasaulio politikos institutui Kijeve, 15min tvirtino, kad Krymo platforma buvo reikalinga, tačiau iš esmės pusiasalio padėties ji nepakeis.
„Iš vienos pusės – nėra pagrindinių pasaulio politikos lyderių, iš kitos – yra visos ES ir NATO valstybės. Politinė žinutė labai aiški: Krymas – tai Ukraina. Dabar pagrindinis klausimas – o kas toliau?
Ar neisime toliau nei deklaracija? Ar bus specialus JAV pasiuntinys Krymui? Ar bus specialus NATO pasiuntinys? Jaučiu, kad ši platforma buvo sukurta su idėja, kad visi tiesiog pasiliks švęsti Ukrainos nepriklausomybės dieną antradienį.
Nes kitaip nerandu paaiškinimo, kodėl būtent dabar surengta ši platforma“, – svarstė politologas.
E.Magda: politinė žinutė labai aiški: Krymas – tai Ukraina. Dabar pagrindinis klausimas – o kas toliau?
Nors Kijeve pirmadienį susirinko daugiau nei 40 šalių atstovai, politologas įsitikinęs, kad kartais ekonominiai interesai nusveria sprendimus ir todėl ES šalių atstovai linkę yra palaikyti ryšius su Maskva.
„Reikia suvokti pirmiausia Vakarų interesus, juk kalbame apie milijardus eurų. Realu yra uždrausti rusų laivams atplaukti į Europos šalių uostus. Kodėl tai nėra daroma? Klausimas turbūt ne man“, – teigė E.Magda,
Jis nesitiki, kad artimiausiu metu Krymas bus sugrąžintas Ukrainai, tačiau įspėjo manantis, jog leidus Maskvai veikti laisvai galima laukti ir kitų panašių scenarijų.
„Krymo sugrąžinimas Ukrainai yra V.Putino politikos ir buvimo joje klausimas. Pusiasalio pasiėmimas Rusijoje sunaikino bemaž bet kokią opoziciją V.Putinui ir leido jam visiškai pasitikėti savimi.
Jei Krymas artimiausiu metu nesugrįš į Ukrainą, turėsime antrąjį Krymą, gal ir trečiąjį, tiesiog ne Ukrainoje, o kitose Europos šalyse. Tai reikia suprasti – ypač toms šalims, kurios turi bendrą sieną su Rusija“, – dėstė politologas.
Pozicija nesikeičia, bet veiksmų trūksta
Kita vertus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Laurynas Jonavičius 15min sakė, kad Krymo platforma – būtina. Tiesa, jo nuomone, vien toks renginys toli gražu neužtikrina pusiasalio susigrąžinimo.
„Tai, kad Krymas yra Ukrainos dalis, yra kartojama nuo 2014 metų. Tai yra bendra Vakarų pozicija. Tačiau problema ta, kad pusiasalis yra valdomas Rusijos.
Tai yra skirtumas tarp žodžių ir veiksmų. Normandijos formatas, kuriame vyksta diskusijos dėl Krymo ir Donbaso, neveikia. Taip yra dėl to, kad pagrindinės pusės – Ukraina ir Rusija – laikosi visiškai skirtingų pozicijų“, – tvirtino L.Jonavičius.
L.Jonavičius: šiuo metu galių balansas yra nepalankus tam, kad Krymas sugrįžtų į Ukrainą.
Pasak jo, platforma yra dar vienas bandymas priminti Vakarų poziciją ir tai yra gerai, bet realių pokyčių tikėtis, ko gero, neverta tol, kol nepasikeis realus galių balansas – kol nepasikeis situacija Rusijoje, neįvyks kardinalių pokyčių Ukrainoje ar neatsiras Vakarų noro imtis realių veiksmų.
„Šiuo metu galių balansas yra nepalankus tam, kad Krymas sugrįžtų į Ukrainą“, – sakė politologas.
Pasak jo, Vakarų pasaulis dar turi instrumentų paveikti Rusiją, tačiau reikia suprasti, kad Krymas ir Donbasas nėra vienintelis Europos ir JAV galvos skausmas.
„Teoriškai Vakarai turi instrumentų paveikti Rusiją. Parama Ukrainai, tos pačios kariuomenės apmokymai galėtų būti didesnės apimties. Taip pat galima taikyti dar didesnes sankcijas, išmesti Rusiją iš bet kokių pokalbių ir platformų.
Tai yra teoriškai įmanoma, bet praktiškai nelabai įsivaizduojamas dalykas. Krymas nėra vienintelis Vakarų interesas, turima daug didesnių problemų, pavyzdžiui, Afganistane ar kitur Viduriniuose Rytuose“, – kalbėjo L.Jonavičius.
Jis įsitikinęs, kad Ukraina garsina Krymo klausimą Europos Tarybos, kitose tarptautinėse platformose, bet ji viena nepajėgi tai padaryti. Negana to, be Krymo yra ir Rytų Ukrainos klausimas.
Esą jei Kijevas bandytų kariniu būdu susigrąžinti Krymą, greičiausiai tokio ėjimo Vakarai nepalaikytų. Be to, Rusijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu, kaip ir anksčiau, yra stipresnės nei Ukrainos..
