Skelbiama, kad žuvo vienas žmogus. Portalas Lenta.ru praneša, per susirėmimus sužeista 20 žmonių.
Susidūrus priešiškų stovyklų protestuotojams, kurie, pasak KP.ua, buvo ginkluoti kastetais ir laužė vieni kitų vėliavas, neatlaikė vienas vyresnio amžiaus žmogus. Jis susmuko ir netrukus mirė. Atvykę medikai sako, kad jį greičiausiai ištiko infarktas.
Priešiškos stovyklos autonominėje Krymo srityje mitinguoja už arba prieš naują valdžią Kijeve. Dalis daugiausia rusiškai kalbančio regiono gyventojų teigia, kad Krymas nepaklus Kijevui, o vietinė musulmonų Krymo totorių bendruomenė išreiškė paramą naujai Ukrainos valdžiai.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip abi pusės gali bet kada kibti vieni kitiems į atlapus. Tvarką palaikyti bando milicijos pareigūnai, ginkluoti tik guminėmis lazdomis.
Krymą Ukrainai 1954 metais atidavė tuometinis sovietų lyderis Nikita Chruščiovas. Šis pusiasalis, kurio uostamiestyje Sevastopolyje yra dislokuota dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno, yra vienintelis Ukrainos regionas, kuriame pagal gyventojų skaičių dominuoja etniniai rusai.
Krymas dabar yra paskutinis didelis opozicijos naujajai politinei tvarkai Kijeve bastionas ir naujieji Ukrainos lyderiai reiškia susirūpinimą dėl ten matomų separatizmo ženklų.
Etniniai totoriai, skanduodami „Ukraina nėra Rusija“ ir „Allahu Akbar“ („Dievas (visų) didesnis“) mitingavo su melsvos spalvos vėliava. Jie taip pat šaukė „Ukraina! Ukraina!“ ir Maidano šūkį „Šalin gaują!“.
Prorusiška minia, kurioje buvo kazokų su šilko ir ėriuko vilnos kepurėmis, savo ruožtu šaukė „Krymas yra rusų!"
Krymo totoriai aktyviai dalyvavo protestų prieš V.Janukovyčių judėjime ir jaučia didelį apmaudą Kremliui, nes Antrojo pasaulinio karo metais buvo masiškai deportuojami pagal Josifo Stalino įsakymą.
42 metų verslininkas, totorius Rudikas Asmanovas sakė: „Mums reikia pademonstruoti savo paramą Kijevui, pagerbti „Dangaus šimtinę“. Jis turėjo omenyje beveik 100 Kijeve žuvusių protestuotojų.
Krymo totoriai aktyviai dalyvavo protestų prieš V.Janukovyčių judėjime. Antrojo pasaulinio karo metais totoriai buvo masiškai deportuojami iš Krymo pagal Josifo Stalino įsakymą.
„Neleisime, kad mūsų žemės likimas būtų sprendžiamas be mūsų, – sakė 54 metų inžinierius Nuridinas Seitablajevas. – Esame pasirengę kovoti už Ukrainą ir savo ateitį Europoje“.
Netoliese, kitoje milicijos gretų pusėje, 52 metų Antonas Liachovas mojavo Rusijos vėliava. „Tik Rusija gali apginti mus nuo fašistų Kijeve ir islamo radikalų Kryme“, – sakė jis.
17-metis Aleksejus iš prorusiškos minios, kuris veidą slėpė po skara ir kuprinėje nešėsi beisbolo lazdą, sakė: „Totoriai dabar yra mūsų priešai. Jie susideda su banditais Kijeve.“
„Mums reikia apsiginti, kitaip bus chaosas“, – sakė jis.
Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas atmeta pranešimus, kad parlamentarai ketina spręsti dėl regiono atsiskyrimo nuo Ukrainos.
„Krymo parlamentas nesvarsto atsiskyrimo nuo Ukrainos valstybės klausimo. Tai yra provokacija, kurios tikslas – diskredituoti Autonominės Srities Aukščiausiąją tarybą, atimti iš jos legitimumą“, – trečiadienį išplatintame pranešime sakė jis.
Papildyta 17.20 val. Parlamento posėdis atidėtas
Krymo Aukščiausios Tarybos neeilinis plenarinis posėdis trečiadienį neįvyks, pranešė Krymo totorių Medžliso vadovas Refatas Čubarovas, išėjęs iš parlamento rūmų pas mitinguotojus.
Jis paragino visus protesto dalyvius organizuotai grįžti namo.
„Labai organizuotai, nežiūrint į tai, kad čia pasitaiko provokatorių, grįžkite namo. Jūs padarėte labai daug – jūs neleidote kilti konfliktui. Mes jums sakome, kad Krymas laimėjo“, – pareiškė jis.
„Grįžkite namo, eikite pas savo kaimynus – Ukrainos rusus, kitų tautybių žmones, sakykite jiems, kad nereikia jokių savigynos būrių. Kartu su jais saugokite cerkves ir mečetes, stebėkite kapines, drauge aprūpinkite mokyklas. Darykite viską kartu“, – pridūrė R.Čubarovas.
Grįžkite namo, eikite pas savo kaimynus – Ukrainos rusus, kitų tautybių žmones, sakykite jiems, kad nereikia jokių savigynos būrių.
Vėliau jis perdavė žodį „Batkivščyna“ frakcijos Krymo deputatui Andrijui Senčenkai, kuris pareiškė, kad dabar svarbiausia – nepasiduoti provokacijoms jokiose nacionalinėse Krymo gyvenvietėse.
Kalbėdamas apie Krymo vadovybės ateitį jis sakė: „Mes rasime formulę suformuoti Krymo valdžią taip, kad ji būtų labiau subalansuota ir geriau suprantama žmonėms, tačiau tuo pat metu reikia kontroliuoti kiekvieną tos valdžios žingsnį, ir tada ji tikrai dirbs gindama tautos interesus“.
Vėliau R.Čubarovas ir A.Senčenka paragino mitingo dalyvius skirstytis.
Dalis susirinkusiųjų pradėjo po truputėlį išsivaikščioti, tačiau didžioji mitinguotojų dalis liko. Jie būriavosi grupelėmis, bendravo tarpusavyje. Iš pradžių atrodė, kad susistumdymai ir šūkių skandavimai baigėsi.
Vis dėlto, pasak naujienų agentūros AFP reporterio, tarp atskirai mitingavusių promaskvietiškai nusiteikusių gyventojų ir musulmonų Krymo totorių kilo peštynės prie Krymo parlamento pastato, kai vietiniai įstatymų leidėjai atsisakė svarstyti Krymo atsiskyrimo klausimą.
