Pirmadienį Kijeve susirinks maždaug 40 šalių atstovai, tarp jų bus ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, taip pat kitų valstybių vadovai, ministrai ar parlamentų pirmininkai.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva organizuojama Krymo platforma – būdas visam pasauliui priminti apie tai, kad pusiasalis jau aštuntus metus yra okupuotas Rusijos. Tai ypač svarbu stebint pastarųjų metų įvykius, kai Krymo klausimas bemaž dingo iš tarptautinės politikos arenos. Net 2019 metų pabaigoje vykusiame Normandijos ketverto susitikime, kai prie bendro stalo susėdo Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai, Krymo klausimas buvo iš esmės nepaliestas.
Tuo metu padėtis okupuotame Kryme vis labiau komplikuojasi. Pusiasalyje trūksta gėlo vandens, o Krymo totoriai ir toliau persekiojami Maskvos. Vien per šią savaitę sulaikyti keturi Krymo totoriai, dar kelių namuose atliktos kratos. Visi jie kaltinami veiksmais prieš Kremlių. Šiuo metu dešimtys Krymo totorių yra kalinami Rusijoje. Tarp jų buvo ir žymus Ukrainos kino režisierius Olegas Sencovas, kuris po penkerių metų Rusijos kalėjime į gimtinę grįžo 2019 metais, kai Maskva ir Kijevas susitarė dėl apsikeitimo belaisviais. Tačiau tokių kaip Olegas Rusijoje yra daug.
Į savo tėvynę negali sugrįžti ir Krymo totorių televizijos ATR generalinio direktoriaus pavaduotojas, žurnalistas Aideras Muždabajevas. Po pusiasalio okupacijos televizijos kanalas buvo priverstas persikelti į Kijevą iš kur kasdien bando priminti pasauliui tiek apie Krymo okupaciją, tiek apie karą Donbase. A.Muždabajevas tikina, kad Krymo klausimas šiuo metu yra primirštas, tačiau jis tiki, kad vieną dieną galės sugrįžti į gimtuosius kraštus.
– Šią savaitę buvo sulaikyti dar keli Krymo totoriai, kokia jų padėtis apskritai šiuo metu pusiasalyje?
– Situacija vis blogesnė, nes suimtųjų tik daugėja. Paskutinis iš Rusijos išlaisvintas Krymo totorius buvo 2019 metais. Praėjo beveik dveji metai, tačiau daugiau į laisvę nebuvo paleistas nė vienas. Visi jie išvežami į Rusiją, kur yra įkalinami 14 ar 18 metų. Niekas nesikeičia ir manau, kad bus dar blogiau. Rusija tampa tik agresyvesnė. Tai, ką mes matome dabar Rusijoje – visus įkalinimus už bandymą atvirai sakyti tiesą – Kryme vyksta nuo 2014 metų. Maskva mano, kad mūsų, Krymo totorių, neturi būti, mūsų balsas neturi būti girdimas. Jų nuomone, Krymo totoriai turi užsičiaupti ir apsimesti, kad net neegzistuoja. Būtent tam vykdomi visi sulaikymai. Norima, kad žmonės nesirinktų, nekalbėtų, nesireikštų socialiniuose tinkluose. Jiems trukdo net kokie nors Krymo totorių organizuojami koncertai, taikūs, nepolitiniai renginiai. Savaime suprantama, dėl to žmonės išvyksta iš Krymo, kas gi norėtų nuolat gyventi baimėje? Niekas.
– Kodėl gi Krymo totorius Rusija laiko tokiais savo priešais?
– Labai paprastas atsakymas – Putinas tik tęsia tai, ką pradėjo Rusijos imperatorė Jekaterina II ir visi kiti po jos. Visa jų politika nukreipta į veiksmus prieš Krymo totorius. Pusiasalis buvo užgrobtas pagal savotišką taikos sutartį, kuri esą užtikrino Krymui nepriklausomą būvį. Dabar pažeistas yra Budapešto memorandumas. Viskas vyksta lygiai taip pat. Jekaterina II po susitarimo įvedė į Krymą kariuomenę ir ėmė naikinti Krymo totorius, kurie tuo metu sudarė 93 procentus visų pusiasalio gyventojų. Tas pats buvo daroma prie Stalino 1944 metais. Vėliau, kai mes sugrįžome į Krymą, gyvenome apartheido sąlygomis. Krymo totorius engė, nepriimdavo į darbą, vaikus mušdavo mokyklose už tai, kas jie.
Rusija neplanavo, kad mes sugrįšime į Krymą. Dabar jie irgi stengiasi, kad pusiasalyje mūsų būtų kuo įmanoma mažiau, dėl to atveža ten daugiau rusų. Tai paprasčiausiai genocidas – bandymas pakeisti Krymo totorius kita tauta.
Krymas priklausė Rusijai tik 6 procentus visos rašytinės istorijos laikotarpio. Mes apie tai kalbame ir dėl to trukdome jiems kaip nusikaltimų liudininkai.
– Kiek dabar Kryme liko Krymo totorių?
– Iki okupacijos pusiasalyje buvo maždaug 15–17 procentų. Tačiau per tuos metus Rusija atkėlė daug savo žmonių į Krymą, gal pusę milijono, gal net milijoną. Todėl dabar, manau, kad Krymo totoriai sudaro maždaug 7–8 procentus. Tai nėra patvirtinti duomenys, nes patvirtintų tiesiog nėra – Rusija neskelbia jokių skaičių. Tačiau stebint statybas, kurios vyksta Kryme, taip pat karių ir jų šeimų atvežimo mastus, galima sakyti, kad vykdoma ne kas kita, o ta pati Jekaterinos II politika.
– Susidaro įspūdis, kad Krymo klausimas pastaraisiais metais bemaž dingo iš tarptautinės politikos arenos. Ar klystu?
– Ne, būtent taip ir yra. Tai vienas mano priekaištų buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai. Jis savo kadencijos metu žadėjo bet kokį palaikymą, bet nepadarė mūsų atžvilgiu nieko. Jis nepriėmė įstatymo dėl Krymo totorių kaip etninės pusiasalio tautos. Taip pat tarptautinėje arenoje nekalbėjo apie Krymą. Jis susitelkė tik į Donbasą, o apie Krymą kartais užsimindavo tik tarp kitko.
– Tačiau Volodymyras Zelenskis prezidentu irgi yra ne pirmus metus ir per tą laiką dėl Krymo nuveikta nedaug.
– Manau, kad tas dėmesys Krymui, kurį dabar matome, yra tik Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos dėka. Žinau jo poziciją, jis Krymo totorių klausimą kėlė ne kartą ir Europos Tarybos lygmenyje. Tai, kad dabar jis pasirinko Krymo totorę savo pirmąja pavaduotoja, irgi daug pasako. Visi suprantame, už kokį klausimą ji yra atsakinga. Manau, kad dabartinį prezidentą rūpintis Krymo klausimu įtikino būtent jis.
– Savaime suprantama, kad Ukraina pirmiausia turi kelti Krymo klausimą, tačiau Vakarų pasaulis taip pat turėtų veikti, bet atrodo, jog Krymo klausimas pamirštas.
– Manau, kad jūs, lietuviai, geriau nei kas nors kitas galite tai suprasti. Kiekvienas lietuvis gali suvokti kaip dabar jaučiasi Krymo totoriai. Prisiminkite tuos metus, kai Vakarai oficialiai nepripažino Lietuvos okupacijos, tačiau bendradarbiavo su Sovietų sąjunga. Dabar vyksta taip pat. Oficialiai Krymo okupacija nepripažįstama, bet kaip ir anuomet, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija toliau bendradarbiauja su Kremliumi. Istorija kartojasi ir kas, jei ne lietuviai, tai supras geriau.
– Manote, Vakarai atsigręš į Krymą?
– Taip, tokia tikimybė yra, tačiau tik tuo metu, kai Putinas padarys ką nors tokio, kai nuo jo nusisuks ta pati Vokietija ar Prancūzija. Matome, kad su kiekvienais metais jis tampa vis įžūlesnis. Manau, kad vieną dieną jis padarys ką nors tokio, ko jau jam niekas neatleis. Į ką nebus galima užsimerkti, kaip buvo padaryta su numuštu lėktuvu, „Nord Stream II“ ar Krymo totoriais. Bet kol kas Putinui pavyksta išsisukti – kartais paperkant politikus, kartais naudojant kitus metodus.
– Tuo metu pačiame pusiasalyje yra ir dar viena problema – jau kurį laiką kalbama, kad ten trūksta gėlo vandens.
– Kiek man žinoma, padėtis iš tiesų yra bloga. Vanduo yra išgaunamas iš bet kur, nėra jokios priežiūros – kas kaip gali, taip ir susiranda vandens. Niekas nebegalvoja apie gamtos saugojimą. To pavyzdį galėjome matyti neseniai kai kilo potvynis. Viskas įvyko dėl to, kad niekas nebegalvoja apie gamtos saugojimą. Anksčiau žmonės rūpinosi, kad nuotekų sistema būtų švari, o dabar vykdomos chaotiškos statybos ir visos statybinės šiukšlės mėtomos bet kur. Todėl kilęs potvynis užpylė viską. Suprantate, kai ateina okupantas, jis nesirūpina niekuo. Jam svarbiausia įkurti karinę bazę. Būtent dėl to ir trūksta vandens – jo neužtenka aprūpinti karinę bazę, naujakurius. Anksčiau vandens užteko visiems.
Pasižiūrėkite, ką jie padarė su savo Baikalo ežeru. Buvau kažkada ten, jis tiesiog paverstas šiukšlynu. Taip pat jie elgiasi su Krymu.
Rusija tai išnaudoja propagandiniais tikslais, esą Ukraina, uždariusi kanalą, per kurį vanduo tekėjo į Krymą, paliko savo žmones be vandens. Tačiau tai tiesiog bjauri propaganda. Viskas, ką užgrobia, valdo Rusija pavirsta į purvą. Pasižiūrėkite, ką jie padarė su savo Baikalo ežeru. Buvau kažkada ten, jis tiesiog paverstas šiukšlynu. Taip pat jie elgiasi su Krymu.
– Pirmadienį vyksianti Krymo platforma kažkuo padės pusiasaliui?
– Aišku, kad padės, bent jau morališkai. Taip bent jau nebus pamirštas Krymo klausimas. Ukraina privalo nuolat priminti apie Krymą. Manau, kad ši iniciatyva labai gera. Aišku, kad galima padaryti daugiau, bet be šito mes iš viso prapulsime.
Liūdna, kad mūsų artimiausias draugas taip padarė.
– Ką turi padaryti Vakarai, ir tuo pačiu Lietuva, kad Krymo klausimas skambėtų garsiau?
– Apie Lietuvą galiu pasakyti tik viena... Taip, jūs esate mūsų sąjungininkai ir mums padedate, bet yra viena problema. Štai, pavyzdžiui, mūsų televizijos kanalas, vienintelis Krymo totorių Ukrainoje, kreipėsi dėl pagalbos į Lietuvos valdžią. Siuntėme laiškus, bet niekas neatkreipė dėmesio. Prezidentui net įteikėme į rankas, mums žadėjo padėti. Liūdna, kad mūsų artimiausias draugas taip padarė. Bet tikiuosi, kad viskas bus gerai ir pagalbos sulauksime.
– Kaip manote, sugrįšite į Krymą?
– Aišku, kad taip. Gyvas arba miręs, bet sugrįšiu.
