Šis smūgis buvo surengtas Kyjivui paskelbus dar vieną teritorinę pergalę ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Maskva pareiškė stiprinanti savo pozicijas Krymo pusiasalyje.
„Vyksta dronų ataka“, – platformoje „Telegram“ pranešė Krymo Sevastopolio administracinio regiono gubernatorius Michailas Razvožajevas.
„Mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos dabar dirba“, – teigė jis.
Anot jo, du dronai „jau buvo numušti“.
M.Razvožajevas sakė, kad jokia civilinė infrastruktūra nenukentėjo, ir paragino gyventojus „išlikti ramius“.
Maskva aneksavo Krymą 2014 metais po visoje šalyje vykusių prodemokratinių demonstracijų, po kurių buvo nuverstas Kremliui palankus Ukrainos prezidentas.
Ji pasinaudojo pusiasaliu, kuriame yra kelios svarbios Rusijos karinės bazės, kaip atspirties tašku vasario mėnesio invazijai į Ukrainą.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Krymo pietuose ir šio mėnesio pradžioje atkovojo su aneksuotu pusiasaliu besiribojančio regiono sostinę Chersoną.
Nuo vasario mėnesio įvyko keli sprogimai Rusijos kariniuose objektuose Kryme arba netoli jų, įskaitant spalį koordinuotą dronų ataką prieš pagrindinį Rusijos karinio jūrų laivyno uostą Sevastopolyje.
Praėjusią savaitę Maskvos paskirtas teritorijos gubernatorius Sergejus Aksionovas pareiškė, kad valdžios institucijos stiprina pozicijas pusiasalyje.
„Vykdomi įtvirtinimo darbai, ... siekiant užtikrinti visų Krymo gyventojų saugumą“, – sakė jis.
„Nesame pavargę“
Ukraina antradienį pranešė atkovojusi beveik visą pietinę Mykolajivo sritį, esančią izoliuotame pusiasalyje prie Juodosios jūros.
„Atkuriame visišką srities kontrolę. Mums liko trys gyvenvietės Kinburno nerijoje, kad oficialiai nebebūtume kariaujančia sritimi“, – socialiniuose tinkluose pranešė Mykolajivo regiono gubernatorius Vitalijus Kimas.
Į Juodąją jūrą įsiterpusi pietinė nerija yra padalyta į dvi dalis: vakaruose yra Mykolajivo srities dalis, o rytuose – Chersono srities dalis.
Šį pusiasalio ruožą nuo Ukrainos pajėgų kontroliuojamos teritorijos skiria Dniepro upė, tekanti per Chersono sritį.
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba internetinėje spaudos konferencijoje Europos Sąjungai pareiškė, kad jos parama yra labai svarbi, ir perspėjo dėl „nuovargio“ karo atžvilgiu.
„Jei mes, ukrainiečiai, nesame pavargę, likusi Europa neturi nei moralinės, nei politinės teisės būti pavargusi“, – sakė jis.
Parama ir dujos
D.Kuleba paragino ES įgyvendinti naują sankcijų Rusijai etapą, ragindamas ypatingą dėmesį skirti priemonėms, kurios sulėtintų ir sustabdytų Rusijos raketų pramonę.
„Raginu savo kolegas ES... pamiršti bet kokias abejones ar, kaip madinga sakyti, „nuovargį“ ir pradėti bei greitai užbaigti devintąjį sankcijų paketą“, – sakė jis.
JAV vyriausybė antradienį pranešė, kad suteiks dar 4,5 mlrd. dolerių (4,36 mlrd. eurų) finansinę paramą „pagrindinėms vyriausybės paslaugoms remti“.
Dėl Rusijos smūgių nukentėjus didžiajai daliai Ukrainos energetikos tinklo, Pasaulio bankas įspėjo, kad šaliai gresia dideli energijos tiekimo sutrikimai esant žvarbiems orams.
„Kremlius nori šią žiemą šaltį paversti masinio naikinimo ginklu“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo pranešime Prancūzijos merų susitikime.
O Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ apkaltino Ukrainą nukreipiant gamtinių dujų, turinčių patekti į Moldovą, tiekimą ir pagrasino apriboti tiekimą pagrindiniu dujotiekiu į Europą.
Šie kaltinimai tapo naujausiu įtampos dėl energijos tiekimo tarp Kyjivo, Europos sostinių ir Maskvos, kuri, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl konflikto, sumažino tiekimą į Europą.
Ukraina neigė šiuos kaltinimus, teigdama, kad visos Moldovos vartotojams skirtos dujos buvo perduotos.
