Visų pirma, K.Sobčiak, kuri yra buvusio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako, po Sovietų Sąjungos žlugimo priėmusio į darbą buvusį KGB agentą V.Putiną, duktė, dar negali būti laikoma kandidate į prezidentus, kadangi jai reikia surinkti 300 tūkst. parašų.
Tokį barjerą reikia peržengti potencialiems kandidatams, kurie nominuojami Valstybės Dūmoje reprezentuojamų partijų.
Kita vertus, atrodo, kad ši žurnalistė, vedanti pokalbių laidą televizijoje „Dožd“, yra tikra, jog parašus surinkti pavyks – o tuo galbūt pasirūpins pats Kremlius. Esą režimas bijo nuobodžių rinkimų ir nutarė juos pagyvinti būtent K.Sobčiak kandidatūra.
Visi ženklai rodo, kad valdžia palaimino jos dalyvavimą rinkimuose. K.Sobčiak, Maskvos liberalų, kurie, beje, jos nemėgsta, jau vadinama „2018-ųjų Michailu Prochorovu“, ir pati pripažino, kad apsilankė pas V.Putiną ir atskleidė jam savo planus.
Kandidatė „prieš visus“
Savo pranešime apie rinkimų kampanijos startą K.Sobčiak V.Putino beveik neminėjo ir daugiau rašė apie visuomenės nepasitenkinimą politikais. Ji teigė esanti „už ideologijos ribų“ ir kad nėra didelė Krymo aneksijos gerbėja – tiesa, žurnalistė anksčiau yra teigusi, kad nepasisako prieš ją.
„Aš esu „prieš visus“, – parašė K.Sobčiak. – Jūs balsuosite ne už Sobčiak, o prieš visus – prieš Javlinskį, Ziuganovą ir Putiną.“
Pirmieji du – opozicijos kandidatai. Grigorijus Javlinskis atstovauja liberaliai partijai „Jabloko“, o Genadijus Ziuganovas – Rusijos komunistų veteranas.
V.Putinas, dabartinis prezidentas, dar nėra paskelbęs, ar sieks perrinkimo, tačiau Maskvoje neabejojama, kad tokio pranešimo reikia laukti labai greitai.
K.Sobčiak mėgsta lankytis aukštuomenės ir pramogų pasaulio vakarėliuose, o jos paskyrą „Instagram“ seka net 5,2 mln. internautų.
Ko siekia K.Sobčiak ir kaip ją vertina V.Putino, kuris Rusijoje, neskaitant trumpos pertraukos, šeimininkauja jau nuo 1999-ųjų, režimu nepatenkinti rusai?
Bent jau liberalus Maskvos savaitraštis „Novoje vremia“ mano, kad K.Sobčiak, pastaraisiais metais erzinusi Kremlių kritika vyriausybei, nori įsiteikti režimui ir taip grįžti į federalinius televizijos kanalus.
Ne paslaptis, kad Rusijoje „Dožd“ žiūri labai mažai žmonių. Kita vertus, K.Sobčiak mėgsta lankytis aukštuomenės ir pramogų pasaulio vakarėliuose, o jos paskyrą „Instagram“ seka net 5,2 mln. internautų.
Tikra opozicioniere, kaip taikliai pastebėjo Rusijos ekspertas Markas Galeotti, K.Sobčiak vadinti sunku: „Galbūt pradėsiu tikėti, kad Sobčiak yra tikra, atvira opozicinė kandidatė, kai ją pirmą kartą sulaikys ir kai OMON pirmą kartą išvaikys jos rėmėjų renginį.“
Gerokai „tikresniu“ kandidatu būtų laikomas aktyvistas Aleksejus Navalnas, kuris jau kurį laiką rengia mitingus įvairiuose Rusijos miestuose. Bet 41 metų opozicijos lyderiui dalyvauti rinkimuose neleidžiama dėl teistumo.
Šou „Prezidento rinkimai“
Žurnalo „Vogue“ rusiškoje versijoje K.Sobčiak kartą buvo pavadinta Rusijos „Paris Hilton“, o išgarsėjo vesdama realybės šou „Dom-2“.
Šiaip ši vakarėlių liūtė priklauso su Kremliumi siejamai politinei šeimai. Jau minėta, kad A.Sobčiakas, kuris mirė 2000-aisiais, buvo Sankt Peterburgo meras ir atvedė V.Putiną į politiką, o jos motina Liudmila Narusova anksčiau priklausė Rusijos Federacijos tarybai.
Tiesa, 2012-aisiais ji nusprendė keisti įvaizdį ir pasuko į politiką, taip esą prisijungdama prie opozicionierių, kurie 2011–2012 metais aktyviai protestavo prieš V.Putino režimą. Netrukus K.Sobčiak įsidarbino nepriklausomoje televizijoje „Dožd“.
„Suprasdama visas rizikas ir neįtikėtinus sunkumus, nusprendžiau, kad mano dalyvavimas prezidento rinkimuose tikrai galėtų tapti žingsniu mūsų šaliai taip reikalingų pokyčių link.
Priešingai, nei galvoja mane puolantys mano liberalūs draugai, priešingai, nei spekuliuoja politikos analitikai, mano nominacija gali ir turėtų būti naudinga tiek opozicijai, tiek visai visuomenei“, – pareiškė K.Sobčiak.
Vis dėlto Maskvoje kalbama, kad tokia kandidatė yra kruopščiai surežisuoto plano pagyvinti šiaip jau nuobodžius rinkimus dalis. Juk pasirinkimas tarp V.Putino, komunisto G.Ziuganovo ir nacionalisto Vladimiro Žirinovskio išties nuobodus.
„Ksenija Sobčiak dalyvaus šou „Prezidento rinkimai“, – skelbė dienraščio „Moskovskij komsomolec“, kurio redakcija, kaip ir daugelis politologų, mano, kad Kremlius turėjo sankcionuoti žurnalistės sprendimą dalyvauti rinkimuose, antraštė. – Žaidimai masėms garantuoti, bet žmonės labiau norėtų duonos.“
Beje, Rusijoje jau daug metų sklando gandai, kad V.Putinas yra K.Sobčiak krikštatėvis. Žurnalistė tokias kalbas neigia, bet paprastai susilaiko nuo tiesioginės kritikos prezidento adresu.
„Kremliaus idėja yra labai paprasta. Jie sakys: „Mes neleisime Navalnui dalyvauti, nes jis – nusikaltėlis ir ekstremistas, bet, žiūrėkite, štai Ksenija Sobčiak. Jis sako tai, ką nori girdėti opozicija.
Valdžiai reikia karikatūros verto liberalaus kandidato. Šio, jei atvirai, apgailėtino Kremliaus žaidimo pavadinimas: „Nusiųskime į rinkimus pajuokos vertą liberalą, kad nukreiptume dėmesį nuo Navalno“, – dar rugsėjį, išgirdęs pirmuosius gandus apie būsimą K.Sobčiak kandidatūrą, teigė A.Navalnas.
Ilgiau valdė tik J.Stalinas
Panašų į būsimą K.Sobčak vaidmenį per 2012 metų rinkimus vaidino gana įtakingas oligarchas Michailas Prochorovas. Jis į rinkimus ėjo kaip nepriklausomas kandidatas ir surinko 8 proc. balsų, tiesa, daugelis apžvalgininkų neabejojo, kad jo dalyvavimą balsavime iš anksto palaimino Kremlius.
Esą taip neišvengiama V.Putino pergalė atrodė teisėtesnė. Ir iš tiesų – M.Prochorovas beveik visiškai nekritikavo V.Putino, o pralaimėjęs į politiką daugiau nebelindo.
Ironiška, tačiau 2011 metų gruodį pati K.Sobčiak tviteryje teigė, kad M.Prochorovo kandidatūra pasirūpino Rusijos valdžia.
Dabar Rusijos prezidentui, kuriam – jau 65-eri, vėl prireikė intrigos. Tiksliau tariant, netikros, suvaidintos intrigos. Kodėl? Rusijoje akivaizdžiai stinga entuziazmo, nes daug kas įtaria, kad gyvena nebe vienos partijos, o vieno asmens sistemoje.
V.Putinas Rusijoje prezidento (4 metus – premjero, – red.) pareigas eina jau nuo 1999 metų paskutinės dienos – gruodžio 31-osios, kai iš pareigų pasitraukė Borisas Jelcinas.
Valdžios vairą V.Putinas laiko daugiau nei 6630 dienų – ilgiau nei Sovietų Sąjungą valdė Leonidas Brežnevas. Buvęs KGB agentas atsilieka tik nuo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino, kuris komunistinę imperiją valdė 1924–1953 metais – iki pat mirties.
Turbūt nenuostabu, kad į Rusijos miestų gatves šiais metais, paraginti A.Navalno, plūdo dešimtys tūkstančių daugiausia jaunų žmonių. Jiems V.Putinas tiesiog nusibodo – jaunimas atvirai, pernelyg neįsibaiminęs, ragina prezidentą pasitraukti į pensiją.
Apžvalgininkas, Vokietijoje dabar gyvenantis buvęs „Vedomosti“ vyriausiasis redaktorius Leonidas Beršidskis mano, kad Kremliui neramu dėl galimai mažo rinkėjų aktyvumo – žmonės esą akivaizdžiai mato, kad viskas aišku.
„Putinas galbūt jau kuris laikas įtaria, kad vadovauja cinikų šaliai. Cinikų, kurie jį toleruoja todėl, kad arba neturi kito pasirinkimo, arba iš jo prezidentavimo kaip nors pasipelno“, – rašė L.Beršidskis.
