Apie 6,8 mln. žmonių arba daugiau kaip 86 proc. balso teisę turinčių piliečių per sekmadienį vykusį referendumą pritarė pagrindinio įstatymo pakeitimams. Prieš juos balsavo tik 766,4 tūks. (9 proc.) rinkėjų.
Plebiscite dalyvavo iš viso 7,8 mln. žmonių. Kiek daugiau nei 4 proc. balsalapių pripažinti sugadintais arba negaliojančiais.
„Konstitucija buvo ratifikuota piliečių daugumos“, – per spaudos konferenciją sakė rinkimų komisijos pirmininkė Alina Balseiro.
„Kubiečiai pasakė #TaipKubai ir #TaipRevoliucijai“, – savo „Twitter“ žinutėje parašė užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas.
„Tai triuškinamas atsakams nepatikliesiems, iš Vašingtono kalbėjusiems apie #Socializmo pabaigą, ir ilgiau kaip 60 metų vykdė nesėkmingas priemones, – pridūrė jis. - #Kuba toliau eina – visuomet laisva, revoliucinė ir socialistinė.“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau šį mėnesį tvirtino, kad kairioji ideologija „miršta“.
Tačiau Kubos akademikas ir buvęs diplomatas Carlosas Alzugaray naujienų agentūrai AFP sakė, kad D.Trumpo žodžiai galėjo tik paskatinti žmones balsuoti už pakeitimus, nes liaudis „gina savo nepriklausomybę nuo JAV grėsmės“.
Konstitucijos reforma įtvirtina „neatšaukiamą“ socializmo kaip nacionalinės ideologijos vaidmenį ir pakeičia 1976 metais priimtą pagrindinį įstatymą, tačiau šį žingsnį kritikuoja katalikų ir evangelikų bažnyčios.
Naujos redakcijos dokumentu Komunistų partija taip pat pripažįstama „visuomenės ir valstybės aukščiausiąja valdančiąja politine jėga“. Be to, Kubos santvarka išlieka vienpartinė.
Kampanija balsuoti prieš pakeitimus
Komunistai valdo Kubą nuo 1959 metų: pirmiausiai į valdžią atėjo revoliucijos lyderis Fidelis Castro, vėliau – jo brolis Raulis, o nuo pernai balandžio šaliai vadovauja Miguelis Diazas-Canelis.
Vis dėlto naująja reforma pripažįstamas laisvosios rinkos ir privačių investicijų ribotas vaidmuo, griežtai kontroliuojant Komunistų partijai.
Uždrausta Kubos opozicija per socialinius tinklus uoliai agitavo balsuoti prieš naująją konstituciją.
Paprastai režimo priešininkai ragindavo susilaikyti, bet šįkart buvo atsivėrusi reta galimybė balsuoti prieš vienpartinį komunistinį režimą.
Reformos šalininkų kampanija buvo plačiai nušviečiama per valstybinę žiniasklaidą ir viešosiose erdvės.
Vyriausybei būtų pakakę paprastos balsų daugumos, kad pakeitimai būtų priimti. Tuo metu balsavimas prieš reformą buvo vaizduojamas kaip nepatriotiškas žingsnis.
Pritarusių vyriausybės pasiūlymams dalis šįkart buvo mažesnė negu yra įprasta Kuboje.
Dėl pakeitimų tekstų nuo rugpjūčio iki lapkričio vyko platūs vieši debatai. Prieš pateikiant patvirtinti plebiscitu galutinę redakciją buvo padaryta kai kurių korekcijų.
Kad reformos įsigaliotų, jas turi patvirtinti Nacionalinis Susirinkimas – galbūt per balandį vyksiančią sesiją. Jos taip pat turi būti paskelbtos oficialiajame valstybės leidinyje.
Pasak pareigūnų, savo valią pareiškė daugiau kaip 84 proc. registruotų rinkėjų. Vis dėlto pritarusių vyriausybės pasiūlymams dalis šįkart buvo mažesnė negu yra įprasta Kuboje.
Pavyzdžiui, 1976 metų konstitucija buvo priimta 97,7 proc. balsų dauguma.
„Šalis pasikeitė, ir ši konstitucija yra kitokia, įnešanti daugiau painumo“, – aiškino C.Alzugaray.
