Kariuomenės automobilių kolona, vežusi F.Castro pelenus vėliava užklotame kedro medienos karste, iš Revoliucijos aikštės šalies rytuose esančiame Kubos Santjago mieste pajudėjo 6 val. 39 min. vietos (13 val. 39 min. Lietuvos) laiku.
Abipus trijų kilometrų kelio į istorines Šv.Ifigenijos kapines būriavosi tūkstančiai žmonių, skandavusių „Viva Fidel!“ (Tegyvuoja Fidelis!)
Kai kortežas po 40 minučių atvažiavo į kapines, prie vartų Kubos kariai saliutavo 21 pabūklo salvėmis, o minios susirinkusiųjų giedojo valstybės himną. Ilgiau nei valandą trukusi ceremonija nebuvo transliuojama per televiziją, nes Kubos pareigūnai paskutinę minutę atšaukė planuotas transliacijas nacionaliniais ar tarptautiniais kanalais. Tarptautinės žiniasklaidos atstovai į ceremoniją nebuvo įleisti.
„Nebuvo kalbų. Viskas vyko labai paprastai. Buvo tik pelenai, kurie buvo palaidoti, šeima, vyriausybė ir pareigūnai“, – po laidotuvių naujienų agentūrai AFP pasakojo Prancūzijos aplinkos apsaugos ministrė Segolene Royal.
AFP nuotraukoje matyti apie 30 svečių ir penkios moterys tamsiai žaliomis uniformomis, išsirikiavusios greta paminklo sukilėliams, žuvusiems per 1953 metais F.Castro vadovaujamą nesėkmingą ataką prieš Santjago Monkados kareivines, bet jo kapo nesimatė.
Už kapinių tvoros girdėjosi kariniai maršai.
Ines de la Rosa stovėjo minioje susirinkusių gedinčiųjų ir sakė, kad mieliau būtų stebėjusi ceremoniją per televiziją. Vis dėlto ji pridūrė: „Suprantame, kad jo šeima nori šiek tiek privatumo“.
Kita moteris, Elena Vinales, sakė nesistebinti, kad laidotuvės netransliuojamos per televiziją. „Panašu, tai šeimai skirta akimirka“, sakė ji.
Sprendimas rengti privačią ceremoniją priimtas kitą rytą po to, kai F.Castro brolis prezidentas Raulis Castro pranešė, jog, siekiant išvengti asmenybės kulto, Kuboje bus draudžiama buvusio lyderio garbei statyti paminklus ar vadinti gatves.
„Revoliucijos lyderis atmetė bet kokias asmenybės kulto apraiškas ir paskutinėmis gyvenimo valandomis laikėsi šios nuomonės, reikalaudamas, kad jam mirus, jo vardas ir atvaizdai niekada nebūtų naudojami institucijose, gatvėse, parkuose ir kitose viešose vietose, taip pat kad nebūtų statoma jo biustų, statulų ar kitų pagarbos ženklų“, – Kubos Santjage susirinkusiai didžiulei miniai sakė Raulis Castro.
Jo teigimu, Kubos Nacionalinis Susirinkimas dėl šio brolio noro išpildymo balsuos kitoje sesijoje. Susirinkimo sesijos paprastai rengiamos gruodį, o pagal vienpartinę Kubos sistemą parlamentas vienbalsiai arba beveik vienbalsiai tvirtina kiekvieną vyriausybės pasiūlymą.
Fidelis Castro, kuris atsistatydino 2006 metais, pašlijus sveikatai, per visą beveik pusšimtį metų trukusį valdymą neleido savo vardo naudoti viešose vietose, tvirtindamas, kad vengia asmenybės kulto. Kitų revoliucionierių – Ernesto Che Guevaros ir Camilo Cienfuegoso – atvaizdai per dešimtmečius po jų mirties paplito po visą Kubą.
Po F.Castro mirties praeitą savaitę visoje šalyje buvo emocingai demonstruojamas gedulas – kaimiškoje rytų Kuboje, kur didžiulės minios skandavo F.Castro vardą ir būriavosi prie kelio, kad pagerbtų jo pelenus gabenančią laidotuvių procesiją.
„Visi norėtume visur rašyti Fidelio vardą, tačiau galiausiai Fidelis yra visa Kuba, – teigė 70-metis buvęs ekonomistas Juanas Antonio Gonzalezas. – Tai buvo Fidelio, ne Raulio sprendimas, tad manau, kad jį reikia gerbti.“
