„Aš pradėjau šaukti ir prašyti kaimynų pagalbos“, – pasakojo moteris.
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad vaikai greičiausiai neišgyveno. Padaryta žemės drebėjimo žala matėsi akivaizdžiai. Kitoje gatvės pusėje buvo tik krūvos griuvėsių. Vietomis kyšojo tik sodos buteliai ir drabužių galai. Visa kita – tik griuvėsiai, neleidžiantys nė prisiminti, kad kada nors čia gyveno žmonės.
Nieko negirdėjau, nežinojau, jie gyvi ar ne, – pridūrė ji.
„Man tiesiog viskas nutirpo“, – pasakojo 35-erių moteris. „Nieko negirdėjau, nežinojau, jie gyvi ar ne“, – pridūrė ji.
Awal šeimos istorija viena tų, kurios pasakoja apie stebuklą, įvykusį po žemės drebėjimo, smogusio Nepalui. Per jį žuvo daugiau kaip 5500 žmonių, dar daugiau nei dvigubai tiek sužeista.Moters vyras 34-erių Shamas Krishna Awal, mikroautobuso vairuotojas, kai Nepale ėmė drebėti žemė, dirbo. Tačiau Soniya ir Sonies buvo šeimos namuose, esančiuose Muldhokoje, Bhaktapure, į rytus nuo sostinės Kathmandu.
Sham Awal parlėkė namo ir tarp nuolaužų ėmė ieškoti vaikų. Kaimynai puolė padėti. Vis dėlto pastangos buvo bergždžios.
„Turėjau tik mažą viltį, kad jie išgyveno“, – sakė Rasmila Awal. „Negirdėjau jokio garso“, – prisiminė ji. Tuomet po dviejų valandų paaiškėjo, kad Soniya gyva. Tačiau kūdikis vis dar buvo dingęs.
Jei likimas skyrė jam gyventi, jis gyvens, jei ne, Dievas jį pasiims, – tuomet Rasmilai pasakė kaimynas.
Susirūpinusi šeima kreipėsi į Nepalo ariją. Kariai atvyko vakare, 18 val. vietos laiku. Jie irgi ėmė naršyti po nuolaužas, tačiau iki 21 val. vakaro taip ir nerado kūdikio. Tėvo viltis rasti sūnų gyvą taip pat pamažu geso – kol tarp nuolaužų neišgirdo savo vaiko verksmo.
„Jei likimas skyrė jam gyventi, jis gyvens, jei ne, Dievas jį pasiims“, – tuomet Rasmilai pasakė kaimynas. Šeima miegojo netoliese laukuose. Kiti taip pat ten miegojo – kai kurie bijojo įstrigti viduje, kai kurie jau buvo likę išvis be namų.
Kitą rytą Awals šeima grįžo prie namo griuvėsių ir išgirdo taip melstą garsą. Jų kūdikis verkė.
„Mes sugrįžome ir išgirdome jo balsą vėl“, – pasakojo moteris.
Tikras stebuklas
Kariai taip pat grįžo, ėmė kasti nuolaužas ir stebuklas įvyko – po 22 val po žemės drebėjimo motina išvydo, kaip iš nuolaužų kariai ištraukia jos kūdikį. Jo veidelis buvo visas dulkėtas, tačiau gyvas.
Nuotrauka, kurioje jis ką tik ištrauktas iš nuolaužų, tapo Nepalo nelaimės simboliniu vaizdu. Kūdikio išsigelbėjimas tapo vilties simboliu tiems, iš kurių žemės drebėjimas tiek daug atėmė. Sonies buvo nugabentas į artimiausią ligoninę. Gydytojai teigė, kas jis patyrė nedidelę kraujosruvą ir šiek tiek įsipjovė į šlaunį, tačiau jam viskas gerai. Berniukas grąžintas į motinos rankas.
„Jis iškart ėmė šypsotis“, – sakė Rasmila Awal. Tai buvo laiminga pabaiga.
Po žemės drebėjimo nuniokotame Nepale tų laimingų pabaigų mažai. Daug liūdesio. Visur praradimai. Awal šeima liko be namų. Viskas, ką turėjo, buvo sugriauta. Shamo brolienė ir jos du vaikai gyveno šalia, jie visi žuvo per žemės drebėjimą. Tačiau čia vėl išnyra Nepalo vilties veidas, mažylis, kuriam visas gyvenimas dar prieš akis.
