Kuklesnis europinių pinigų Lietuvai čiaupas: ar ne metas išsinerti iš išlaikytinių mundurų?

„Būkime supratingi ir bendradarbiaukime“, – pabrėžtinai prancūziškai ir vokiškai, o ne angliškai į „Europos regionų ir miestų savaitės 2018“ dalyvius kreipėsi Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Europoje J.C.Junckeris, žinoma, vertinamas gana prieštaringai. Iš Bendrijos bėgantys britai, žinoma, užsidėję anglosaksiškai euroskeptiškus akinius, įtaria jį kėslais kurti Jungtines Europos Valstijas, kitos šalys nepatenkintos dėl neaiškių pasisakymų Rusijos atžvilgiu.

Bet ne tik tai – šių metų gegužę EK paskelbė pasiūlymą, nors jo turinys neabejotinai keisis pagal atskirų šalių pageidavimus ieškant kompromiso, staigiai mažinti Sanglaudos politikos apimtis – būsimojoje 2021-2027 m. finansinėje perspektyvoje.

Staigus paramos mažinimas

Čia, Briuselyje, pareigūnai vienas po kito nerdamiesi iš kailio tikino, kad iš tikrųjų pinigų kiekis nemažės.

Tačiau realybė tokia, kad ES biudžete dėl Jungtinės Karalystės traukimosi iš Bendrijos atsiveria skylė, be to, reikia daugiau lėšų gynybai, saugumui ir migracijai. Norima skirti daugiau dėmesio su klimato kaita.

Numatomu lėšų mažinimu labai nepatenkintos Lenkija ir Vengrija. Šalių narių, kurios įtariamos teisės viršenybės principo mindymu, lyderiai neabejotinai bandys išsirūpinti didesnės talpos ES pinigų maišą Europos Vadovų Tarybos lygiu, o EK kaltina politikavimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Lenkijos valdančiųjų lyderis Jaroslawas Kaczynskis

Iš pažiūros nemenkų problemų greičiausiai kils ir Lietuvai – Finansų ministerija skaičiuoja, kad EK vien regionų plėtrai skirtą paramą iš Sanglaudos politikos siūlo mažinti 12 proc. iki 6,4 mlrd. eurų.

Čia einamosiomis kainomis. Palyginamosiomis kainomis, neįskaičiavus infliacijos, paramą siūloma mažinti net iki 24 proc. – iki 5,6 mlrd. eurų.

ES biudžete dėl Jungtinės Karalystės traukimosi iš Bendrijos atsiveria skylė

EK pareigūnai, su kuriais Briuselyje bendravo 15min, teigė neatmetantys galimybės, esą „jūsų šalies valdžia galiausiai viešai atmes Komisijos gaires“ – juolab kad finansų ministras Vilius Šapoka dar birželį pareiškė, kad EK pasiūlymas nepriimtinas.

Vis dėlto Komisija, dažnai turinti labai stengtis, kad jos siunčiama žinia prasiskverbtų pro populistinius nusiskundimus, esą ES už kažką baudžia šalis nares, tikina, jog iš tiesų lėšų bus net ne mažiau, o daugiau, o Lietuvai būtina įvertinti platesnį situacijos paveikslą.

„Gal estai ir per daug ambicingi, bet jie turi viziją. Lietuvoje per kiekvienus rinkimus kalbama apie minimalią algą, per dideles kainas, socialines išmokas.

Reikėtų išaugti iš išlaikytinių mentaliteto. Toks įspūdis, kad Lietuva nori būti neturtinga valstybė“, – 15min tvirtino vienas EK pareigūnas.

Tautos, regionai ir Europos Sąjunga

Su žurnalistais Briuselyje bendravusi eurokomisarė Corina Cretu, atsakinga už regioninę politiką, neslėpė: EK tikslas – suefektyvinti europinę paramą, o dėl to susitarti kaip įmanoma greičiau.

Ir nors pareigūnai 15min neoficialiai tikino, kad iki kitų metų Europos Parlamento rinkimų susitarti iš esmės neįmanoma, EK jau sutarė dėl penkių, o ne 11 kaip iki šiol, prioritetinių tikslų ES sanglaudos politikoje.

Lėšos ir toliau bus skirstomos remiantis dar 1999 metais priimta „Berlyno formule“, kai regionai skirstomi į mažiau išsivysčiusius, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivysčiusius. Tiesa, yra nežymių korekcijų.

Jie tokie: pažangesnė Europa, žalesnė Europa be anglies dioksido, geriau sujungta Europa, socialiai atsakingesnė Europa ir piliečiams artimesnė Europa. Daugiausia Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo investicijų bus skirta pirmiems dviem tikslams.

„Žmonės, kurie myli ir vertina Europą, trokšta įvairovės bei myli savo regionus. Mes nenorime pakeisti tautų Europos Sąjunga – tautos, regionai ir Bendrija žengia koja kojon.

Reikia labiau stengtis dėl Sanglaudos, nes be jos niekas nebus įmanoma“, – tikino J.C.Junckeris.

„Scanpix“/AP nuotr./Jeanas-Claude'as Junckeris

Lėšos ir toliau bus skirstomos remiantis dar 1999 metais priimta „Berlyno formule“, kai regionai skirstomi į mažiau išsivysčiusius, pereinamojo laikotarpio ir labiau išsivysčiusius.

Tiesa, yra korekcijų, dėl kurių, beje, gegužę ir kilo įtarimų, esą EK politikuoja, banga. Mat prie regiono BVP vienam gyventojui rodiklio pridedami nauji kriterijai – jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas bei integracija.

Žinia, Lenkija, Čekija, Vengrija ES migrantų priėmimo schemas boikotuoja, o paramos gavimo kriterijų įspraudžiant į migracijos rėmus įtaria, kad dėl to bus baudžiamos.

„Bet migracija ir klimato kaita bus tik atitinkamai 3 ir 1 proc. kaip rodiklio dalis skiriant paramą.

Europos Komisijos nuotr,/Skirstant pinigus jau bus svarbūs ir kovos su klimato kaita bei migrantų integravimo rodikliai

Pagrindinis rodiklis – vis dar atskirų regionų turtingumas. Tiesą sakant, EK pasiūlyme net daugiau – o ne mažiau – pinigų skiriama mažiau išsivysčiusiems regionams“, – aiškino vienas Komisijos pareigūnas.

Nori mesti dviejų regionų kortą

O tai ir yra Lietuvos problema – vėlgi, jei vietos mažiausiai išsivysčiusių regionų sąraše išmainymą į poziciją tarp pereinamojo laikotarpio regionų apskritai dera laikyti problema.

Mat jei dabartiniame 2014-2020 metų cikle Lietuva kaip vienas regionas priskiriamas prie mažiausiai išsivysčiusių ir gauna daug paramos, tai 2021-2027 m. jau būsime laikomi pereinamojo laikotarpio regionu.

Europos Komisijos nuotr./Lietuvą EK jau priskirs prie pereinamojo laikotarpio regionų – tai reiškia, kad mūsų šalis išsivysčiusi labiau nei daugelis kitų rytinių ES šalių narių ir pietinių regionų

Sanglaudos politika, aišku, mažėja ir taip, bet EK taip pat siūlo, kad naujoje finansinėje perspektyvoje kiekviena valstybė labiau prisidėtų prie Sanglaudos politikos kofinansavimo – nebe 15 proc. visos projekto apimties, o ne mažiau kaip 30 proc.

Pereinamojo laikotarpio regionams, prie kurių jau būtų priskiriama Lietuva (skirtingai nei, tarkime, Latvija) kofinansavimo nacionalinė dalis siektų net 45 proc. Tai reiškia, kad mūsų šalies atveju išlaidų būtų net trigubai daugiau negu iki šiol.

Europos Komisijos nuotr./Kofinansuojami projektai Lietuvai kainuos daugiau, galbūt – net trigubai daugiau

Šaltiniai EK 15min tvirtino, jog išsiderėti dėl mažesnės kofinansavimo dalies Vilniui nebus lengva, o kad numanomas finansuojamų projektų skaičiaus sumažėjimas nebūtų taip smarkiai jaučiamas, jau žadama kaupti savotišką rezervinį fondą.

EK pareigūnai iš esmės sutinka, kad labiau išsivysčiusioms šalims toks fondas, skirtas kofinansavimo sistemos skylėms kamšyti, yra reikalingas. Be to, kai pinigai savi, didesnis akstinas juos kuo efektyviau panaudoti.

Lietuvos finansų ministerija tikisi, kad į tokį fondą bus įmanoma sukaupti iki pusės milijardo eurų. Žinoma, ne iš karto, o iki 2024-ųjų.

V.Šapoka birželio pabaigoje BNS teigė, esą derybose dėl ilgamečio 2021-2027 m. ES biudžeto Lietuva sieks, kad parama būtų skiriama nebe vienam regionui (Lietuvai), o dviem naujiems statistiniams regionams – sostinės ir likusios Lietuvos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Šapoka

Tiesa, EK atstovai 15min patikino, kad bendros skiriamų lėšų sumos skėlus Lietuvą į du regionus nepadidės – tik bus perskirstytos.

Be to, kadangi Vilniaus regione greičiausiai būtų daugiau investuojama į inovacijas ir aukštąsias technologijas, įmanomas dar didesnės atskirties scenarijus. Briuselyje nuskambėjo toks palyginimas: „Turbūt nenorite tokio skirtumo kaip, pavyzdžiui, tarp Berlyno regiono ir Rumunijos.“

Estai ne niurzga, o didžiuojasi

Galiausiai, Europos Komisijos požiūriu, svarbu tai, kad iš tiesų iš Sanglaudos fondo Lietuvai kitoje finansinėje perspektyvoje turėtų būti skiriama net daugiau nei dabartiniai 7,4 mlrd. eurų – net virš 8 mlrd. eurų.

Kabliukas toks, kad į šią sumą įeina ir nacionalinio biudžeto dalis kofinansavimui. Vis dėlto skyrus pakankamai pinigų bendras lėšų katilas būtų didesnis – šiaip ar taip, ES pinigai ir taip yra Lietuvos biudžeto dalis.

Beje, Briuselyje EK atstovas pastebėjo ir tokį nerimą keliantį faktą: „Ir iš dabartinio finansinio ciklo turite 5 mlrd. nepanaudotų lėšų, o skundžiatės dėl kito ciklo.“ Esą išmokėta vos 23 proc. lėšų.

„Yra pinigų, gulinčių čia, Briuselyje, bet jų šalys narės nepasiima, nes nekuria, nevysto pakankamai projektų. Tai labai didelė problema, – teigė ir C.Cretu. – Studijos rodo, kad neįvykdyti liks per 100 tūkst. projektų, kuriems lėšų skirtų ES, jei nepasieksime susitarimo.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Eurokomisarė Corina Cretu

Komisija iš Vilniaus (ir iš kitų sostinių) norėtų konkretesnių paaiškinimų, kuriose srityse reikalingi pinigai – tai padėtų geriau suprasti, kas jau padaryta ir kur nebereikia šimtų milijonų eurų.

EK atstovai pabrėžė nemanantys, kad „pasakymas, jog būkite geri, prisidėkite ir savais pinigais, nėra nelogiškas.“

„Turbūt nenorite tokio skirtumo kaip, pavyzdžiui, tarp Berlyno regiono ir Rumunijos.“

„Nemanau, kad reikia bausti tuos, kuriems sekasi geriau, bet tokie regionai turi suprasti, kodėl pinigų mažiau. Nauji prioritetai – migracija, gynyba, tyrimai ir inovacijos, daugiau pinigų jaunimui, papildomos investicijos į „Erasmus“.

Turėjau pasirinkimą – arba pasilikti su tuo, ką turime, arba įtraukti naujus prioritetus į programą. Sanglaudos politiką reikia modernizuoti ir suefektyvinti“, – tvirtino EK pirmininkas J.C.Junckeris.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris

Komisijos padalinių, prižiūrinčiuose paramą Lietuvai ir kitoms regiono šalims, darbuotojams vis išsprūsta lietuvius dažnai erzinantis Estijos pavyzdys.

Šiai Baltijos šalių pirmūnei parama irgi mažinama, „bet estai didžiuojasi, kad išaugo ir kad turi strategiją, o lietuviai vis kalba apie mažas kainas ir minimalią algą“. Su kiekviena nauja valdžia – vis iš naujo, be to, keičiantis vyriausybei visos paramos programos stoja, nes yra peržiūrimos.

Dar vienas negailestingas rodiklis: Lietuvoje tęsiantis kalboms apie švietimo reformą, ši sritis dabartinėje finansinėje perspektyvoje sulaukė vos 9 mln. eurų paramos. Tokia suma sudaro vos 1-2 proc. numatytų lėšų – liko tik kiek daugiau nei dveji metai.

Atgaivino miesto rajoną

Lyginti gal ir negalima, bet palyginkime: Išsivysčiusios Belgijos Briuselio-sostinės regionas dar 2007-2013 m. ciklui kartu su ES parūpino 108 mln. eurų ir už juos įvykdė 24 infrastruktūros projektus bei sukūrė 1,3 tūkst. darbo vietų.

2014-2020 m. investuojama net 190 mln. eurų – regionas ir ES atseikėja po 95 mln. eurų.

15min korespondentas savo akimis įsitikino, kaip tokios investicijos pakeitė didžiulę teritoriją nedarbo ir skurdo kamuojamame Briuselio Anderlechto rajone, esančiame visai šalia Molenbeko.

15min nuotr./Grybai auginami tiesiog Briuselio rūsiuose

Čia jau keleri metai vystomas „Anderlechto skerdyklos“ projektas. Už Briuselio-sostinės ir ES pinigus atnaujinta erdvė pritraukė daržovių sriubą iš atlikusių ir neprekinės išvaizdos daržovių verdančius verslininkus, entuziastus, tiesiog rūsiuose auginančius retus japoniškus grybus.

15min nuotr./Briuselio Anderlechto rajone ant stogų – ir saulės baterijos, ir daržai

Kruopščiai laikydamiesi vis madingesnės žiedinės ekonomikos principų, investuotojai ant stogo įrengė daržus, šiltnamius, 4 tūkst. saulės baterijų, augina net žuvis, kurių parduoda net 35 tonų per metus.