Paprastų atsakymų nėra, tačiau Vokietijos saugumo ekspertas Hamburgo universiteto Taikos tyrimų ir saugumo politikos instituto tyrėjas Alexanderis Graefas su savo tviterio sekėjais pasidalino galimais konflikto pabaigos scenarijais.
Pirmasis scenarijus: Rusija jėga užgrobia Ukrainą.
Jei Rusijos karinės pajėgos išpildytų V.Putino viziją ir nukariautų Ukrainą, Rusijos tikslai šiame konflikte – valdžios pakeitimas ir demilitarizavimas – būtų pasiekti.
„Priespauda Rusijoje padidėja. Vakarų sankcijos suintensyvėja, jomis siekiama pakeisti režimą Rusijoje. Europa tampa visam laikui padalinta“, – vieną iš galimų karo baigčių aprašo vokietis.
A.Graefas mano, kad bent jau šiuo metu toks scenarijus atrodo labai įmanomas, tačiau lieka klausimas, kokia būtų tokio rezultato kaina.
„Visiškas sunaikinimas? Tokia Ukrainos valstybė, kokią matome dabar, būtų prarasta, bet partizaninis pasipriešinimas ir sankcijos galėtų paskatinti vidinį elito inicijuotą perversmą Rusijoje“, – rašo autorius.
Antrasis scenarijus: V.Putinas pasitenkina kompromisais
Rusijos pajėgoms Ukrainoje nesiseka taip, kaip jos norėtų, o karo išlaidos kasdien vis didėja. Tad vienu iš rezultatų A.Graefas mato derybas karo eigoje.
„V.Putinas pasitenkina kariniu patu, kas leidžia jam inicijuoti derybas. Ukrainos valdžia, norėdama stabdyti tolesnį kraujo praliejimą, sutinka su kai kuriais reikalavimais, pavyzdžiui, neutralitetu ir Rytų regionų praradimu. Už tai jie gauna saugumo garantijas“, – scenarijų apibūdina ekspertas.
Jei karo kaina taptų per aukšta, V.Putinui iš tiesų gali prireikti ieškoti būdų iš jo pasitraukti. „Klausimas, ar Ukrainos visuomenė gali ir nori priimti bet kokią tokių derybų formą. Fundamentalus geostrateginis konfliktas tarp Rusijos ir Vakarų išlieka, tačiau bent jau tam kartui stabilizuojasi“, – rašo A.Graefas.
Trečiasis scenarijus: Maskva pralaimi Ukrainoje
Trečiasis scenarijus yra kur kas palankesnis už savo šalį kovojantiems ukrainiečiams.
Jeigu V.Putino armija pralaimėtų Ukrainoje ir atsitrauktų iš jos su didžiuliais nuostoliais, režimui būtų suduotas skaudus smūgis.
„Vakarų sankcijos toliau silpnina jo galias. Vidinio elito perversmo metu jis pašalinamas iš posto, o naujieji lyderiai derasi dėl paliaubų. Tokia Rusijos valstybė, kokią mes žinome dabar, subyra“, – galimus tokio scenarijaus rezultatus vardijo vokiečių ekspertas.
Tiesa, jis primena, kad paskutinį kartą nesėkmingai nuversti Rusijos vadovą mėginta 1991 m. rugpjūtį. To padaryti nepavyko dėl to, kad priimti sprendimai nebuvo ryžtingi ir savalaikiai, trūko ir visuomenės palaikymo.
„Tačiau nedarykite klaidos: nėra pagrįstų priežasčių tikėtis liberalių ar demokratinių jėgų pergalės, į valdžią ateiti gali nebent „smaugikai“, – rašo vokiečių ekspertas.
Ketvirtasis scenarijus: V.Putinas nenori susitaikyti su pralaimėjimu
Paskutinis A.Graefo aprašomas galimas invazijos į Ukrainą rezultatas paliestų ne tik kariaujančias šalis.
Jei V.Putinas balansuotų ant karo pralaimėjimo ribos, tačiau niekaip nesusitaikytų su savo likimu, jis gali pasijusti „egzistenciškai pažeidžiamas“.
„Užsienio jėgų įtraukimo ir neatsargios eskalacijos tikimybė padidėja. Tai galėtų lemti abipusį apšaudymą branduoliniais ginklais, per kurį žūtų daugybė milijonų žmonių“, – niūrią konflikto baigtį piešia A.Graefas.
„Tai gali skambėti beprotiškai, tačiau aš bijau, kad būtent ten galime nueiti. Tikimybė galbūt žema, bet ji egzistuoja. Mes turime apie tai galvoti ir atitinkamai elgtis, kad galėtume to išvengti“, – priduria jis.
Naujausiomis žiniomis, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko pirmadienį pradėti derybas su Rusijos atstovais.