Tačiau jis suprato, kad šie pokyčiai patys neateis, ir jiems reikės drąsos bei tokių žmonių, kaip jis pats, pastangų. Todėl jis ir tęsė savo žygį. Todėl ir buvo nužudytas prie pat Kremliaus, „Financial Times“ rašo Sergejus Gurijevas.
B.Nemcovas buvo nužudytas dėl prieš Vladimirą Putiną nukreiptų kalbų, korupcijos tyrimų ir jo vaidmens Rusijos opozicijoje. Kalbėti apie jo nužudymą pamirštant Kremlių būtų tas pats, kaip ignoruoti visas nusikaltimo aplinkybes.
Raudonoji aikštė yra visuomet saugoma begalės uniformuotų ir neuniformuotų pareigūnų. Kelių policija turi nuolatinius budėjimo postus abiejose tilto pusėse. Teritorija yra akylai sekama, o likus vos dviem dienoms iki B.Nemcovo organizuojamų eitynių, neabejotina, jis buvo atidžiai stebimas.
Kad ir kas būtų žudikai, jie turėjo būti įsitikinę, kad policija nepersistengs jų ieškodama. Jeigu jie būtų eiliniai žmogžudžiai, savo nusikaltimui jie būtų pasirinkę kitą vietą, pavyzdžiui, B.Nemcovo namus, kurių link jis ir ėjo penktadienio naktį.
Vieta, kur jis buvo nužudytas, verčia manyti, kad jeigu aukšti režimo pareigūnai ir nebuvo tiesiogiai užsakę nužudymo, jie apie planuojamą nusikaltimą turėjo žinoti.
V.Putino atstovas aiškino, neva režimui visai nenaudinga B.Nemcovo mirtis – juk jo reitingai yra nepalyginamai mažesni nei Rusijos prezidento. Tačiau taip manyti yra klaidinga.
Visų pirma, V.Putino reitingas išlieka aukštas tik dėl cenzūros, propagandos ir apgaulių rinkimų metu. Nėra abejonių, kad debatuose akis į akį B.Nemcovas būtų lengvai nugalėjęs V.Putiną. Nieko keisto, kad tokie debatai niekada neįvyko – V.Putinas nedalyvauja diskusijose su opozicija.
Dar daugiau – Rusijos ekonomikai smunkant į bedugnę, valdžia dar labiau smaugia žiniasklaidą ir opoziciją.
Vėlgi, nieko keisto – ekonominis nuosmukis reikalauja dar intensyvesnės propagandos ir stipresnių politinių represijų. Diktatorius žino, kad jis gali išgyventi tik tiek, kiek ilgai jam pavyks įtikinti visuomenę, kad jis yra geresnis nei alternatyva. Būtent todėl yra gyvybiškai svarbu vienaip ar kitaip nutildyti opoziciją – ypač, kai ekonominė krizė ima badyti į režimo nesėkmes.
B.Nemcovo nužudymas Kremliui išsprendė šią problemą – žudikai sudegino paskutinį režimo tiltą su jo liberaliais oponentais.
Štai čia yra antroji vieta, kur neveikia Kremliaus argumentai.
B.Nemcovas buvo ne tik pernelyg iškalbus ir pernelyg efektyviai dėstė savo kritiką – jis buvo tiltas tarp senųjų ir naujųjų provakarietiškų Rusijos politikų.
Jis laimėjo Žemutinio Naugardo sities gubernatoriaus, o vėliau Valstybės Dūmos rinkimuose. Jis suderino aukšto rango politiko (jis yra buvęs Rusijos vicepremjeru) patikimumą žmonių akyse su beprecedente V.Putino kritika. B.Nemcovas sukūrė koalicinį judėjimą su jaunais rusų politikais ir padėjo iškilti naujiems opozicijos lyderiams.
Dėl ankstesnės sėkmės rinkimuose jo partija taip pat buvo vienintelė režimą kritikuojanti jėga, kuriai teisiškai būtų buvę leista dalyvauti 2016-aisiais vyksiančiuose rinkimuose į parlamentą.
B.Nemcovo dalyvavimas rinkimuose būtų tapęs platforma bendroms prieš V.Putiną ir už Vakarus pasisakančioms opozicijos jėgoms. B.Nemcovo nužudymas Kremliui išsprendė šią problemą – žudikai sudegino paskutinį režimo tiltą su jo liberaliais oponentais.
Kai Rusijoje pasikeis režimas, nužudymo vietą derėtų pervadinti Nemcovo tiltu.