„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kuo skiriasi D.Trumpo ir B.Obamos strategija Šiaurės Korėjos atžvilgiu?

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo į agresyvius Šiaurės Korėjos veiksmus atsakyti „ugnimi ir įniršiu“, jo retorika kasdien darosi vis aštresnė. Vis dėlto už uždarų durų D.Trumpo administracija Pchenjano atžvilgiu vykdo strategiją, mažai besiskiriančią nuo tos, kuria vadovavosi Barackas Obama, rašo „Politico“.
Prisaikdinamas 45-asis JAV prezidentas – Donaldas Trumpas
Kuo skiriasi D.Trumpo ir B.Obamos strategija Šiaurės Korėjos atžvilgiu? / „Scanpix“/AP nuotr.

Kai kurie administracijos pareigūnai mano, kad D.Trumpas nesiruošia pirmas pulti Šiaurės Korėjos ir taip užkirsti kelio Pchenjano atakai.

Anot Bruce'o Klingnero, buvusio žvalgybos agento, šiuo metu dirbančio tyrimų centre „The Heritage Foundation“, administracija vykdo penkių dalių strategiją, itin primenančią tą, kuria kliovėsi B.Obamos administracija.

Viena iš tų strategijos dalių – padidintas spaudimas Šiaurės Korėjai ir visoms šalims, palengvinančioms Kim Jong Uno ginklų programos vykdymą.

Kiti strategijos elementai apima padidėjusį karinį pasiruošimą, sustiprintą JAV priešraketinės gynybos sistemos pajėgumą ir paliekamą galimybę diplomatinėms diskusijoms su Pchenjanu. Tiesa, atsisakoma su Šiaurės Korėja derėtis tol, kol ji nesutiks nutraukti savo branduolinės programos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas Maniloje
AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas Maniloje

Jungtinių Tautų (JT) saugumo taryba pritarė JAV remiamam sankcijų paketui, kuris galėtų Šiaurės Korėjos eksportą sumažinti trečdaliu. Tiesa, neaišku, kiek šios drausminės priemonės laikysis kitos šalys.

Nepaisant žvanginimo kalavijais ir dviprasmiškų žinučių, B.Klingneras sako, kad administracija turi kur kas „nuoseklesnę strategiją“, nei gali atrodyti iš šono.

Gynybos sekretorius Rexas Tillersonas praeitą savaitę sakė, kad, Kim Jong Unui nusprendus užbaigti raketų bandymus, būtų galima derėtis dėl sankcijų atšaukimo. Tiesa, neilgai trukus Šiaurės Korėja atsakė dar griežtesniais pareiškimais apie JAV puolimą.

Nepaisant žvanginimo kalavijais ir dviprasmiškų žinučių, B.Klingneras sako, kad administracija turi kur kas „nuoseklesnę strategiją“, nei gali atrodyti iš šono.

„Sutikčiau, kad valdant Trumpo administracijai retorika tapo karingesnė. Tačiau bandymas padidinti spaudimą Šiaurės Korėjai sankcijomis ir siūlyti derėtis tik tuo atveju, jei Pchenjanas sutiks įgyvendinti tam tikras sąlygas, primena Obamos administraciją“, – teigė Kelsey Davenportas iš Ginklų kontrolės asociacijos.

Vis agresyvesni grasinimai

D.Trumpo komandos ir kitų respublikonų retorika pastaraisiais mėnesiais tapo itin griežta.

Senatorius Lindsey Grahamas praeitą savaitę pasakojo, neva prezidentas jam sakė esąs pasiruošęs pradėti karą su Šiaurės Korėja, net jei dėl jo regione žūtų daugybė žmonių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lindsey Grahamas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lindsey Grahamas

L.Gramahas sakė, kad D.Trumpas pasiruošęs kariauti tuo atveju, jei tai sustabdytų Kim Jong Uną nuo raketų ir branduolinių ginklų, galinčių pasiekti JAV, kūrimo.

„Jei tūkstančiai mirs, jie mirs ten. Jie nemirs čia“, – prezidento žodžius perpasakojo L.Grahamas.

Priešingai nei B.Obama, D.Trumpas keletą kartų viešai kritikavo Kiniją už nenorą ar nesugebėjimą prisidėti prie Šiaurės Korėjos krizės sprendimo.

D.Trumpo paskirti pareigūnai pabrėžė, kad atsakyti Šiaurės Korėjai svarstoma ir kariniais veiksmais. Nors JAV ambasadorė JT Nikki Haley iš pradžių sakė, kad pirmenybė teikiama taikiam sprendimui, ji vėliau pridūrė, jog JAV „yra pasirengusios padaryti viską, kas būtina, kad apgintų save ir sąjungininkes“.

Priešingai nei B.Obama, D.Trumpas keletą kartų viešai kritikavo Kiniją už nenorą ar nesugebėjimą prisidėti prie Šiaurės Korėjos krizės sprendimo.

Tiesa, ši kritika dažniausiai būdavo išreiškiama tviteryje, prezidentui rašant, esą, jis „labai nusivylęs Kinija“, kuri „lengvai išspręstų šią problemą“.

Paklaustas apie ryškų skirtumą tarp už uždarų durų vystomos strategijos ir viešos retorikos B.Klingneras sakė, kad administracija „turi problemų su informacijos perdavimu“.

Šiaurės Korėja liepos 4 dieną dar kartą išbandė tarpžemyninę balistinę raketą. Ekspertų manymu, ginklas pakankamai galingas, kad pasiektų JAV žemyninę dalį, pavyzdžiui, Denverį arba Čikagą.

Nėra stebuklingo sprendimo

Anot Atstovų rūmų finansinių paslaugų komiteto Terorizmo ir neteisėtų finansų pakomitečio pirmininko Roberto Pittengero, administracija laikė Kim Jong Uną „kvailoku vaikinu, tačiau po visų šitų testų jis yra labai provokuojantis“.

„Šiuo metu jie yra didžiausia grėsmė mūsų saugumui“, – pridūrė R.Pittengeras.

Anot ekspertų, jei D.Trumpo administracija norėtų padaryti ką nors kitaip nei B.Obama, jai reikėtų imtis karinių veiksmų arba visiškai atsitraukti. Tačiau abu šie variantai – labai blogi.

Pentagono atstovas spaudai Jeffas Davisas nesutiko atskleisti specifinių administracijos planų. „Nuolat ieškome karinių galimybių. Tačiau neturime nieko, ką būtų galima paskelbti“, – sakė J.Davisas.

Anot ekspertų, jei D.Trumpo administracija norėtų padaryti ką nors kitaip nei B.Obama, jai reikėtų imtis karinių veiksmų arba visiškai atsitraukti. Tačiau abu šie variantai – labai blogi.

Ekspertai tikina, kad šioje situacijoje nėra magiško sprendimo varianto, todėl geriausia vadovautis ta pačia strategija, kuria kliovėsi ir B.Obama.

Kai kurie specialistai siūlo išplėsti sankcijas Šiaurės Korėjai ir Kinijos bankams, palengvinantiems režimo raketų programos vystymą.

JAV prezidentas dažnai skundžiasi, kad Kinija nepakankamai stengiasi sustabdyti Šiaurės Korėją nuo branduolinių ginklų kūrimo. B.Klingneras pridūrė, kad pats D.Trumpas nesiima reikiamų veiksmų: pavyzdžiui, neskiria sankcijų Kinijos bankams, dalyvaujantiems JAV finansinėje sistemoje, tačiau nesilaikantiems JAV taisyklių ir reguliacijų.

Kaip sektiną pavyzdį B.Klingneras nurodė „Dandong“ bankui birželio pabaigoje skirtas sankcijas už bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja. Anot eksperto, greta JT patvirtintų sankcijų reikėtų daugiau ir tokių – antrinių.

R.Pittengeras: „Sankcijos gali padėti priversti Šiaurės Korėją sėsti prie derybų stalo. Tuomet reikėtų išbandyti susitarimo galimybę.“

R.Pittengeras sutinka, kad Šiaurės Korėjai reikėtų skirti daugiau sankcijų.

Jo teigimu, vienas pirmųjų žingsnių galėtų būti Nacionalinės gynybos autorizacijos akto pataisa, draudžianti Gynybos departamentui bendradarbiauti su telekomunikacijų įmonėmis, daugiausia – Kinijos vyriausybės telekomunikacijų organizacijomis, kurios remia Šiaurės Korėjos kibernetines atakas.

K.Davenportas mano, kad vien sankcijomis neįmanoma pakeisti Šiaurės Korėjos elgesio, todėl jos turi būti derinamos su diplomatine strategija pradėti derybas.

„Sankcijos gali padėti priversti Šiaurės Korėją sėsti prie derybų stalo. Tuomet reikėtų išbandyti susitarimo galimybę“, – sakė R.Pittengeras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs