Nors taisyklės skirtingos, daugelyje Europos šalių vienaip ar kitaip ribojamas rūkymas viešose vietose. Airiai tuo labai patenkinti ir jų garsiosios aludės nebankrutavo. Ne visoms šalims sekasi taip gerai. Didžiojoje Britanijoje draudimas rūkyti viešose vietose nedavė norimo rezultato. Sveikatos apsaugos tarnybos duomenimis, pernai metusiųjų rūkyti buvo visu ketvirčiu mažiau nei 2007-aisiais. Maža to, prieš tabaką nukreiptos kampanijos išlaidos išaugo nuo 26 mln. iki 33 mln. svarų sterlingų.
Daugiausia ES rūko graikai (42 proc.), antri – bulgarai (38 proc.), treti – latviai (37 proc.).
Įstatymo kritikai teigia, kad šie skaičiai tik rodo, jog tokios griežtos priemonės buvo per ankstyvos. Tačiau vyriausybė kalba visiškai priešingai – jų kaip tik laiku buvo imtasi, be to, pirmiausia siekta užkirsti kelią pasyviam rūkymui, o ne vien priversti rūkalius mesti žalingą įprotį.
Draudimas rūkyti sukėlė daug ginčų ir Lietuvoje, tačiau dabar dauguma gyventojų, regis, tuo patenkinti. Eurobarometro apklausa rodo, jog 88 proc. lietuvių iš dalies arba visiškai palaiko rūkymo apribojimus darbo patalpose, 87 proc. – apribojimus rūkyti restoranuose, 76 proc. iš dalies arba visiškai palaiko draudimą rūkyti baruose ir klubuose.
Gordono gulagas
Didžiojoje Britanijoje įvedus draudimą rūkyti vyrų nuo 16 iki 34 metų pradėjo pešti dūmą dar daugiau, rūkančių moterų skaičius nepasikeitė. Vidutiniškai britai surūko tiek pat cigarečių kaip ir anksčiau.
Draudimo priešininkai gyvenimą Didžiojoje Britanijoje vadina Gordono gulagu: viską seka ant kiekvieno kampo pritaisytos stebėjimo kameros, vietos tarybos baudžia už menkiausią nusižengimą, o gyvenimas nežada tvirtos ateities. Visa tai yra stresas, kurį išgyvenantis žmogus pirmiausia griebiasi cigaretės. Todėl geriausias būdas sulaikyti tautą nuo rūkymo – premjero Gordono Browno atsistatydinimas.
Metodas paprastas – atimti draudimą
Draudimo rūkyti šalininkai mano, jog mesti cigaretes iš tikrųjų labai lengva – tereikia atimti sveikatos draudimą iš rūkalių. Jei gali nusipirkti cigarečių, gali susimokėti ir už medicinos paslaugas. Skiriant pinigus šiems žmonėms gydyti tik apiplėšiami kiti piliečiai. Draudimas rūkyti kavinėse ir baruose tikromis kiaulidėmis pavertė įėjimą į šias įstaigas: prie durų dvokia krūvos ant žemės numestų nuorūkų.
Nuo vasaros uždrausti rūkyti viešose vietose ketina ir Lenkija. Jos spaudoje jau būgštaujama, kad daugelyje įstaigų ir įmonių nebeliks rūkymo kambarių, nes jiems keliami reikalavimai tokie griežti, jog retas darbdavys turės lėšų jį išlaikyti. Tokia patalpa privalės turėti galingus ventiliatorius, kainuojančius maždaug 25 tūkst. zlotų (apie 20 tūkst. litų), kurie per valandą orą turės vėdinti ne mažiau kaip 25 kartus. Jei rūkymo kambarių nebus, rūkaliams teks išeiti iš patalpų ir traukti dūmą ne mažiau kaip už 10 metrų nuo pastato. Tokie patys reikalavimai bus taikomi kavinėms, užeigoms, restoranams ir diskotekoms, o automobilyje nebus draudžiama rūkyti tik tada, kai jame nevažiuos vaikų iki 13 metų.
Cigaretes plėšia trečdalis lietuvių
Daugiausia ES rūko graikai (42 proc.), antri – bulgarai (38 proc.), treti – latviai (37 proc.). Lenkijoje rūko 32 proc. gyventojų, Estijoje – 30 procentų. ES vidurkis siekia 31 procentą. Lietuviai pagal šį rodiklį kartu su rumunais, čekais, slovakais ir vengrais Europoje užima ketvirtą vietą – rūko 36 proc. lietuvių: 28 proc. nuolat, 8 proc. – kartais.
22 proc. apklausoje dalyvavusių europiečių sakė, kad rūkė, tačiau metė, o beveik pusė (46 proc.) teigė apskritai niekada nerūkę.
28 proc. nerūkančių lietuvių minėjo, kad namuose jie tampa pasyvaus rūkymo dalyviais, t. y. namuose rūko kiti asmenys. Pagal šį rodiklį Lietuva – antra ES ir nusileidžia tik Kiprui.
Rūkymas labiau būdingas Europos vyrams, dažniausiai rūko 25-54 metų vyrai. Europos Komisijos duomenimis, ilgalaikis rūkymas kasmet sukelia sunkias ligas, nuo kurių ES šalyse miršta 500 tūkst. žmonių.
