„AviaAM Leasing“ pirmadienį paskelbė, kad nei ji pati, nei jos antrinės bendrovės nenuomojo ir nepardavė lėktuvų Ukrainos kompanijoms „Khors“ ir „Dart“.
Šios bendrovės yra įtrauktos į JAV vyriausybės „juoduosius sąrašus“ dėl savo vaidmens prisidedant prie vakarietiškų orlaivių eksporto Sirijos oro bendrovėms, nepaisant draudimo tai daryti.
„AviaAM Leasing“ pirmadienį paskelbė, kad nei ji pati, nei jos antrinės bendrovės nenuomojo ir nepardavė lėktuvų Ukrainos kompanijoms „Khors“ ir „Dart“.
O „Reuters“ cituoja Ukrainos orlaivių registrą, kuriame buvo nurodoma, kad nuo 2016 metų spalio iki šių metų vasario penki lėktuvai, priklausantys Lietuvos registruotos bendrovės „AviaAM Leasing“ antrinėms įmonėms, buvo išnuomoti šioms kompanijoms, tiekusioms orlaivius Sirijoje kariaujantiems rusų samdiniams.
„Reuters“, tiesa, nurodė, kad kovo pabaigoje susisiekus su „AviaAM Leasing“, trys iš tų penkių lėktuvų buvo pašalinti iš Ukrainos registro.
„Patikrinę Ukrainos civilių orlaivių registre esančią informaciją, nustebome pamatę, kad ji neatitinka realios situacijos. Duomenys registre buvo užregistruoti be mūsų žinios.
Kreipėmės į bendroves, kurioms buvome pardavę lėktuvus, kad jie pateiktų Ukrainos registrui teisingus duomenis“, – įmonės atsiųstame pareiškime cituojamas „AviaAM Leasing“ generalinis direktorius Tadas Goberis.
„Kaip minima „Reuters“ straipsnyje, dalis duomenų buvo patikslinta, tačiau ne visi. „Reuters“ savo straipsnyje niekur nemini, kad „AviaAM Leasing“ lėktuvai skraidė Sirijoje“, – pridūrė jis.
Kaip viskas vyko? „Reuters“ tyrimas bet kokiu atveju rodo, kad lėktuvų, gabenančių rusus samdinius į Siriją, yra ir daugiau. Taip Vakarų kompanijos netiesiogiai padeda civilius cheminiais ginklais nuodijančiam Basharo al Aasado režimui.
JAV sankcijose – plyšiai
Rusijos miesto Rostovo oro uoste apie 130 vyrų su kariškomis kuprinėmis tvarkingai rikiavosi prie keturių registracijos langelių, nepapuoštų nei skrydžio numeriu, nei kryptimi. Kur jie vyksta?
Kai to paklausė „Reuters“ reporteris, vienas vyrų atsakė: „Mes pasirašė popierius – mums negalima nieko sakyti. Tuoj ateis bosas ir mums bus blogai. Tau irgi.“
Šios grupės ant pakilimo ir tūpimo tako laukęs lėktuvas „Airbus A320“ buvo ką tik atskridęs iš Sirijos sostinės Damasko ir išleidęs maždaug 30 tamsiai įdegusių vyrų. Daugelis jų vilkėjo karišką aprangą, keli rankose laikė maišelius iš parduotuvių Damasko oro uoste.
Ir pirmoji, ir antroji grupė – privatūs rusai samdiniai. „Reuters“ išsiaiškino, kad jie keleiviniais lėktuvais slapta gabenami į Siriją, kur prisijungia prie B.al Assado režimo pajėgų, jau septintus metus kovojančių su sukilėliais.
O minėtasis „Airbus“, kuriuo iš Rostovo į Damaską skrido rusai samdiniai, buvo tik vienas iš dešimčių orlaivių, kurie anksčiau priklausė didelėms Europos ir JAV aviakompanijoms, bet tuomet per tarpininkų kompanijos ir ošforines įmones buvo perduotos Vidurio Rytų avialinijoms.
Pastarosioms JAV taiko sankcijas. Vašingtono teigimu, tokie manevrai padeda Sirijai apeiti šaliai taikomus suvaržymus.
Skrydžius į Rostovą ir iš jo vykdo Sirijos aviakompanija „Cham Wings“, kuriai JAV nuo 2016-ųjų taiko sankcijas už B.al Assado režimą palaikančių kovotojų gabenimą į Siriją ir už pagalbą Sirijos karinei žvalgybai, kuri gabena ginklus ir karinę įrangą.
Skrydžiai beveik visada rengiami vėlai vakare ar naktį. Apie juos informacijos oro uostuose nėra, o lėktuvai į Rostovą atvyksta arba iš Damasko, arba iš Latakijos, Sirijos miesto, kuriame Rusija turi karinę bazę.
Panašu, kad JAV sankcijose, kurių tikslas – atkirsti B.al Assadą, jam padedančius iraniečius ir „Hezbollah“ kovotojus nuo išteklių, reikalingų karinei kampanijai, yra plyšių.
Be to, „Reuters“ tyrimas atskleidžia, kaip į Siriją gabenami privatūs rusų samdiniai – Kremlius tikina, kad ten jokių kontraktininkų nėra, nes Maskva Sirijoje tik rengia oro kampaniją, rengia sirų pajėgas. Dar neva yra nedidelis skaičius Rusijos specialiųjų pajėgų karių.
„Reuters“ žurnalistai ilgai budėjo Rostovo oro uoste, fiksavo neįprastus skrydžius viešose jų sekimo sistemose, ieškojo, kam priklauso iš Rusijos į Siriją skraidantys lėktuvai, ir apklausė dešimtis žmonių.
Kaunasi 2-3 tūkst. samdinių
Paklaustas apie skrydžius iš Rostovo ir privačių rusų samdinių veiklą Sirijoje, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas nukreipė žurnalistus į Gynybos ministeriją. Ši atsakymų į klausimus nepateikė – kaip ir Sirijos vyriausybė.
Vieno Sirijoje žuvusio samdinio našlė „Reuters“ teigė, kad rusai ten dažniausiai siunčiami į karščiausius mūšius ir pirmieji įžengia į užimtus miestus. Tuomet į juos atvyksta Sirijos režimo pajėgos ir oficialiai prisiima visus nuopelnus.
Tuo metu „Cham Wings“ tik paskelbė, kad informaciją, kur skrenda aviakompanijos lėktuvai, galima rasti jos tinklalapyje.
Ten skrydžiai į Rostovą ir atgal neminimi. Tačiau kelionės fiksuojamos virtualiose skrydžių sekimo sistemose – reporteriai juos sekė nuo 2017-ųjų sausio iki šių metų kovo 11 dienos. Per šį laiką „Cham Wings“ lėktuvai atliko 51 skrydį į abi puses.
Visais atvejais skrido lėktuvai „Airbus A320“. Juose telpa 180 keleivių.
Karinių konfliktų aukos – jautri tema Rusijoje, kur visuomenė dar atsimena kruvinas operacijas Čečėnijoje ir Afganistane.
O rusų samdinių draugai ir artimieji įtaria, kad Maskva kontraktininkus naudoja norėdama turėti daugiau pajėgų Sirijoje ir nerizikuoti reguliariųjų karių gyvybėmis. Apie jas Rusija turi skelbti.
Nuo 2015 metų rugsėjo, kai Rusija pradėjo karinę intervenciją Sirijoje, ten žuvo 44 šalies pajėgų nariai. Prie šio skaičiaus nepridedami 39 Rusijos pareigūnai, kurie žuvo per lėktuvo katastrofą Latakijoje.
Savo ruožtu „Reuters“ žurnalistai, remdamiesi samdinių artimųjų ir draugų pasakojimais bei vietos pareigūnų Sirijoje pranešimais, suskaičiavo, kad vien nuo 2017-ųjų sausio iki tų pačių metų rugpjūčio ten žuvo mažiausiai 40 rusų kontraktininkų.
Vienas Sirijoje žuvęs samdinys iš Rusijos ten išvyko dieną, kuri, jo našlės teigimu, sutampa su paslaptingo skrydžio iš Rostovo data. Aukos mirties liudijime, kurį išdavė Rusijos konsulatas Damaske, parašyta, kad jis mirė nuo hemoraginio šoko, sukelto žaizdų.
Manoma, kad Sirijoje kaunasi 2-3 tūkst. rusų samdinių. Šiemet vasarį per vienintelį mūšį, kai kontraktininkai pabandė užimti JAV ir jų sąjungininkų bazę, žuvo iki 300 samdinių.
Vieno Sirijoje žuvusio samdinio našlė „Reuters“ teigė, kad rusai ten dažniausiai siunčiami į karščiausius mūšius ir pirmieji įžengia į užimtus miestus. Tuomet į juos atvyksta Sirijos režimo pajėgos ir oficialiai prisiima visus nuopelnus.
Suraityta įmantri schema
Kad karinė kampanija prieš sukilėlius neprarastų intensyvumo, B.al Assadui ir jį remiantiems rusams, iraniečiams bei „Hezbollah“ kovotojams reikalinga prieiga prie civilinių lėktuvų, kuriais į Siriją būtų atgabenami kovotojai ir karinės atsargos.
Vašingtonas mėgina nutraukti tokią prieigą ribodamas eksportą į Siriją ir Iraną bei Iždo departamento sankcijų pagalba įtraukdamas oro linijas į „juoduosius sąrašus“. Juose yra atsidūrusios ir kelios ne Sirijoje registruotos kompanijos, kurios esą veikia kaip tarpininkės.
Remiantis Ukrainos orlaivių registru, pastaraisiais metais dešimtys lėktuvų buvo užregistruoti dviejose šalies kompanijose – „Khor“ ir „Dart“. Jas įkūrė buvęs sovietų karinio laivyno majoras Sergejus Tomčanis ir buvę jo kolegos kariuomenėje.
Orlaiviai tada buvo parduoti ar išnuomoti ir atsidūrė Irano ar Sirijos aviakompanijų rankose. Tai liudija skrydžių sekimo sistemų duomenys.
Viena kompanijų – „Khors“ – ir pats S.Tomčanis jau nuo 2011 metų puikuojasi JAV prekybos departamento „juodajame sąraše“ – už orlaivių eksportą į Siriją ir Iraną negavus licencijų iš Vašingtono.
Per pastaruosius septynerius metus „Khors“ ir „Dart“ sugebėjo įsigyti ar kreditu nusipirkti 84 naudotus lėktuvus „Airbus“ ar „Boeing“, o iš šių mažiausiai 40 galiausiai atsidūrė Irane, Sirijoje arba Irake.
Tačiau per pastaruosius septynerius metus „Khors“ ir „Dart“ sugebėjo įsigyti ar kreditu nusipirkti 84 naudotus lėktuvus „Airbus“ ar „Boeing“, o iš šių mažiausiai 40 galiausiai atsidūrė Irane, Sirijoje arba Irake.
Šių metų rugsėjį jau ir JAV iždo departamentas įtraukė abi Ukrainos kompanijas į savąjį „juodąjį sąrašą“. „Khors“, „Dart“ ir S.Tomčanis neigia bet kokius pažeidimus, bet „Reuters“ tyrimas rodo, kaip įmanoma apeiti JAV taikomus suvaržymus.
Antai vienas „Cham Wings“ pasiekusių lėktuvų „Airbus“ kažkada priklausė Airijos kompanijai „ILFC Ireland Limited“.
2015 metų sausį orlaivis, kurio numeris EI-DXY, buvo pašalintas iš Airijos orlaivių registrų. Du mėnesius nacionaliniuose orlaivių registruose šio lėktuvo nebuvo, bet galiausiai numeris sušmėžavo Ukrainos orlaivių registre.
Pagal pastarojo duomenis naujoji lėktuvo savininkė buvo kompanija „Gresham Marketing“, įregistruota Britanijos Mergelių Salose. Jo savininkai – ukrainiečiai Viktoras Romanika ir Nikolajus Saverčenka.
„Reuters“ susisiekė su šiais dviem vyrais. V.Romanika pareiškė, kad nieko nežino, ir padėjo ragelį, o N.Saverčenka nereagavo nei į skambučius, nei į laišką.
2015 metų kovą „Gresham Marketing“ išnuomojo EI-DXY numerio lėktuvą bendrovei „Dart“. Numeris iškart buvo pakeistas į ukrainietišką – UR-CNU, o rugpjūtį orlaivio nuosavybės teisės atiteko „Khors“.
Visi šie duomenys – Ukrainos orlaivių registre. Ukrainos valstybinė aviacijos tarnyba pabrėžė, kad registro pateikiamos informacijos negalima laikyti oficialiu patvirtinimu, kas yra lėktuvo savininkas, bet pridūrė, jog jokių skundų dėl galimų netikslumų negauta.
Tais pačiais 2015-aisiais nuo balandžio lėktuvą jau skraidino Sirijos kompanija „Cham Wings“ – tai rodo skrydžių sekimo sistemų duomenys.
Teisininkų teigimu, tokie sandoriai kelia nemažą riziką Vakarų kompanijoms, teikiančios lėktuvus ir jų įrangą. Net jei įmonės tiesiogiai neturi reikalų su juridiniais asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, jas JAV vyriausybė vis tiek gali bausti.
Tiesa, patiems orlaivių gamintojams „Boeing“ ir „Airbus“ grėsmė minimali, nes kalbama apie naudotus lėktuvus, kuriems dažniausiai jau 20 ar daugiau metų.
Ar tikėti registru, ar ne?
„Mes negabenome lėktuvų į Iraną, – „Reuters“ žurnalistams teigė S.Tomčanis. – Neturime nieko bendra su orlaivių tiekimu „Cham Wings“. Negalėjome to daryti, nes nebuvome lėktuvų savininkai.“
S.Tomčanis sovietmečiu tarnavo Vladivostoke, o 1991 metais, palikęs kariuomenę, su dar dviem kariškiais įkūrė „Khors“. Trijulė vertėsi skraidindama sovietinius orlaivius į karo zonas.
Pavyzdžiui, „Khors“ skraidino krovinius į Angolą šioje šalyje siautėjusio pilietinio karo metu. Be to, S.Tomčanio kompanijos veikė ir Irake jau po JAV invazijos 2003-aisiais – ten skraidinti privatūs kontraktininkai.
Registrai Ukrainoje rodo, kad S.Tomčanio sąsajų su „Khors“ ir „Dart“ 2010-2011 metais nebeliko. Pats vyras „Reuters“ teigė pardavęs savo akcijų dalį „stambiems verslininkams“, kurių neįvardijo.
Tiesa, S.Tomčanis patvirtino, kad bent jau šių metų kovą abiejų kompanijų savininkai buvo tik įgaliotiniai. Vienas – eilinis „Khors“ vadybininkas, kitas – 81-erių buhalteris, o trečias – bibliotekininkas iš Melitopolio miesto Pietryčių Ukrainoje.
Šių metų sausį „Dart“ pakeitė pavadinimą į „Alanna“. Kovo 1-ąją „Alanna“ aktyvus ir įsipareigojimus perėmė nauja kompanija „Alanna Air“.
Ukrainos orlaivių registras rodo, kad nuo 2016 metų spalio iki šių metų vasario penki lėktuvai, priklausantys Lietuvos verslininko Gedimino Žiemelio „AviaAM Leasing“ antrinėms įmonėms, buvo išnuomoti „Khors“ ir „Dart“.
„Khors“ JAV vyriausybės „juoduosiuose sąrašuose“ buvo visą šį laikotarpį, „Dart“ – jo dalį.
„AviaAM Leasing“ generalinis direktorius T.Goberis „Reuters“ teigė, kad kompanija nenuomojo lėktuvų „Dart“ ir „Khors“ – esą informacija Ukrainos orlaivių registre yra klaidinga.
Nors Ukrainos valstybinės aviacijos tarnybos atstovas teigė, kad niekas nesikreipė į tarnybą dėl netikslių duomenų, kovo pabaigoje, kai „Reuters“ jau buvo susisiekusi su „AviaAM Leasing“, trys lėktuvai iš registro buvo pašalinti.
Vienas orlaivis tebėra įrašytas registre kaip priklausantis „AviaAM Leasing“ ir eksploatuojamas „Air Alanna“ – bendrovės, kuri, kaip minėta, perėmė „Dart“ aktyvus ir įsipareigojimus.
Kitas lėktuvas buvo perduotas Kanados bendrovei „Abynity Systems LP“. Kaip rodo Ukrainos registro duomenys, šį orlaivį eksploatuoja „Khors“.