2000 metų vasarį Čečėnijoje ji užėjo į savo kaimynės kiemą ir išvydo trijų vyrų ir moters kūnus – tie žmonės buvo sušaudyti jos aštuonerių metų dukrai prieš akis.
Rusijos kariai nusiaubė jų kaimą ir nužudė mažiausiai 60 žmonių, išprievartavo mažiausiai šešias moteris ir išplėšė aukoms auksinius dantis, vėliau nustatė žmogaus teisių stebėtojai.
„Užplūsta labai skaudūs prisiminimai, – interviu telefonu sakė dabar Niujorke gyvenanti A.Chad. – Lyg savo akimis matyčiau, kas ten vyksta: matau tą pačią kariuomenę, tą pačią Rusijos taikomą taktiką, dehumanizuojančią žmones.“
Maskvos karo su Ukraina žiaurumas įgauna dvi skirtingas formas, pažįstamas tiems, kurie jau yra matę Rusijos kariuomenės veiklą.
Yra suplanuoti žiaurumai – kai rusų bombomis ir raketomis atakuojami civiliai gyventojai, taip pat kariniai taikiniai – toks elgesys skirtas tiek demoralizuoti, tiek nugalėti priešininką.
Šios atakos primena, kaip 1999 ir 2000 metais iš oro buvo sunaikinta Čečėnijos sostinė Groznas, o 2016 metais – Sirijos sukilėlių tvirtovė Alepas.
Tačiau dar yra atskirų kareivių ir dalinių žiaurumas – atrodo, kad Bučos siaubo šaknys glūdi tokiose skerdynėse kaip tos, kurios kadaise įvyko A.Chad kaime Novye Aldi.
