Irako Kurdistano rinkimų komisija pranešė, kad referendumą dėl nepriklausomybės nuo Bagdado patvirtino daugiau kaip 90 proc. balsavusiųjų.
Per spaudos konferenciją trečiadienį Kurdistano rinkimų komisijos pirmininkas Hendrinas Mohammedas paskelbė oficialius rezultatus: Kurdistano nepriklausomybei pritarė 92,73 proc. balsavusiųjų, kurių aktyvumas siekė 72,61 procento.
Pirmadienį balsuota trijose autonominio Kurdistano krašto provincijose – Arbilyje, Suleimanijoje ir Dohule – bei ginčijamose pasienio zonose, kaip naftos turtinga Kirkuko provincija.
Kadangi šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, vargu ar jis atves šį kraštą prie oficialios nepriklausomybės, bet tai smarkiai didina įtampą kurdų santykiuose su Bagdadu. Irakas su kaimynėmis griežtai nepritaria bet kokiems žemėlapio perbraižymams.
Ilgametis Irako kurdų lyderis Massudas Barzani sakė, kad šis referendumas nelems greito nepriklausomybės paskelbimo, o veikiau atvers duris deryboms.
Irako ministras pirmininkas Haideras al Abadi anksčiau trečiadienį pareikalavo pripažinti negaliojančiu šios savaitės referendumą dėl autonominio kurdų regiono nepriklausomybės ir pareiškė, kad referendumo rezultatų negalima laikyti pagrindu deryboms.
„Referendumas turi būti pripažintas negaliojančiu, o dialogas – inicijuotas pagal konstituciją. Niekada nevesime derybų pagal referendumo rezultatus“, – sakė jis Irako įstatymų leidėjams.
„Kaip ir numato Konstitucija, taikysime Irako įstatymus visame Kurdistano regione“, – pareiškė jis.
Po balsavimo kurdai susidūrė su vis didėjančiu spaudimu ne tik iš Bagdado, bet ir Ankaros. Turkija pagrasino imtis įvairių priemonių, taip pat ir atšaukti itin svarbius tam regionui eksporto maršrutus.
Tačiau buvo tikimasi, kad dauguma kurdų pasisakys už nepriklausomybę.
Kurdų referendumas dėl nepriklausomybės buvo surengtas nepaisant tarptautinės bendruomenės, Jungtinių Tautų bei JAV, prieštaravimo.
Būgštauta, kad šis plebiscitas gali sukelti neramumų ir išprovokuoti karinių veiksmų, į kuriuos būtų įtraukti kurdai, vaidinantys svarbų vaidmenį tarptautinių pajėgų remiamose koalicijose, kovojančiose su džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojais.
M.Barzani vėlyvą antradienį per televiziją ragino H.al Abadi „neuždaryti durų dialogui, nes tik dialogas išspręs problemas“.
Kurdų referendumas dėl nepriklausomybės buvo surengtas nepaisant tarptautinės bendruomenės, Jungtinių Tautų bei JAV, prieštaravimo.
„Užtikriname tarptautinę bendruomenę, kad norime dialogo su Bagdadu“, – sakė jis ir pridūrė, kad referendumu nesiekta nei „atskirti sienų (tarp Kurdistano ir Irako), nei faktiškai jų nustatyti“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį perspėjo Irako kurdų lyderį nesiekti kurdiškojo regiono nepriklausomybės po referendumo, sakydamas, kad tai gali sukelti „etninį karą“ regione.
„Jeigu M.Barzani ir kurdų regiono vyriausybė kuo greičiau neištaisys šios klaidos, jie užsitrauks istorinę gėdą, kad įtraukė šį regioną į etninį ir tarpkonfesinį karą“, – sakė R.T.Erdoganas, kurio pasisakymą transliavo televizija.
Kiek anksčiau jis perspėjo kurdų lyderį, kad Turkija gali uždaryti savo sieną su Kurdistanu, ir pagrasino nebeįsileisti į šalį iš šio regiono eksportuojamos naftos.
R.T.Erdoganas netgi sakė, kad gali imtis veiksmų, panašių į Turkijos surengtą įsiveržimą į Siriją prieš IS ir kurdų kovotojus.
Didelę kurdų populiaciją turintis Iranas sekmadienį pranešė Bagdado prašymu užblokavęs visus skrydžius į Kurdistaną Irake ir iš jo.
Analitikai tvirtina, kad Bagdadas, Ankara ir Teheranas, nors ir nevengia grasinimų, bet į referendumą reaguoja gana atsargiai, nes vengia rimto susirėmimo su kurdais, nes tai dar labiau destabilizuotų ir taip neramų regioną.
Jei Turkija uždarytų savo sienas su Irako Kurdistanu, nukentėtų ir Ankara, kasmet į tą regioną eksportuojanti prekių už daugiau kaip 8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų), ir Iranas, kurio gaunamos pajamos už eksportą į kurdų regioną siekia 6 mlrd. dolerių (5,1 mlrd. eurų).
Kurdai, po Pirmojo pasaulinio karo perbraižius sienas Viduriniuosiuose Rytuose likę be savo valstybės, laiko save didžiausia pasaulyje valstybės neturinčia tauta.
25-35 mln. narių turinti kurdų bendruomenė yra pasklidusi po Iraką, Iraną, Turkiją bei Siriją.
Tuo metu Turkijos konsulatas Irako kurdų regione perspėjo Turkijos piliečius, kad penktadienį nuo 18 valandos atšaukiami lėktuvų skrydžiai tarp Turkijos ir Irbilio bei Suleimanijos miestų Irake.
Apie taip pranešta Irakui paraginus tarptautinius vežėjus sustabdyti skrydžius į Kurdistano regioną po jame įvykusio referendumo dėl nepriklausomybės nuo Irako.
Turkijos konsulato Arbilyje interneto svetainėje trečiadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad nuo penktadienio vakaro oro linijų „Turkish Airlines“, „AtlasGlobal“ ir „Pegasus“ skrydžiai į šiuos du miestus ir iš jų „bus neįmanomi“.
Pareigūnai sieks iki penktadienio padidinti skrydžių skaičių.
