JAV viceprezidentas Joe Bidenas šią savaitę mėgino pagerinti santykius su Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybe, bet konfliktas Sirijoje verčia Vašingtoną atsargiai planuoti savo žingsnius.
JAV strategija Sirijoje grindžiama bendradarbiavimu su Kurdų liaudies apsaugos daliniais (YPG).
Šie kovotojai, padedami Amerikos specialiųjų pajėgų patarėjų ir koalicijos aviacijos, yra veiksmingiausios antžeminės pajėgos, kovojančios su IS džihadistais.
NATO narė Turkija formaliai priklauso koalicijai prieš IS, bet laiko YPG būrius neatsiejamais nuo „teroristinio“ judėjimo, kaip ir uždraustąją separatistinę Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kariaujančią partizaninį karą Turkijos teritorijoje.
Šią savaitę Ankara pasiuntė savo karius ir nuosaikiuosius sirų sukilėlius užimti IS kontroliuojamo Sirijos miesto Džarabuluso, esančio netoli sienos su Turkija.
Tačiau R.T.Erdoganas taip pat stengėsi užtikrinti, kad ši teritorija nepatektų į rankas kurdams, persikėlusiame per Eufrato upę ir įžengusiems į minėtą regioną. Šios kurdų pajėgos yra dominuojanti JAV palaikomų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) grupė.
Dabar Turkija reikalauja, kad kurdai atsitrauktų kitapus upės, o ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos pradėjo šaudyti į YPG pozicijas, esančias į šiaurę nuo Manbidžo miesto, kurdų užimto šį mėnesį.
Jungtinėms Valstijoms iškilusią dilemą išduoda pora „Twitter“ žinučių, paskelbtų Amerikos diplomato Bretto McGurko, prezidento Baracko Obamos specialiojo pasiuntinio, kuriam patikėta koordinuoti koaliciją, kovojančią su „Islamo valstybe“.
„Palaikome mūsų NATO sąjungininkę Turkiją, ginančią savo sieną nuo ISIL (IS) teroristų ir anksčiau šiandien smogusią ISIL taikiniams netoli Džarabuluso“, – rašė jis.
„Taip pat palaikome Sirijos demokratines pajėgas, įrodžiusias, kad yra patikimos ir itin veiksmingos pajėgos kovoje su ISIL“, – pridūrė B.McGurkas.
Ši jo žinutė atspindėjo Vašingtono poziciją, kad kurdai tebėra nepamainoma jėga Sirijoje.
Nebylus pritarimas
JAV diplomatai ištisus mėnesius sėkmingai laikėsi šios dvejopos ištikimybės. Nors Ankara protestavo dėl bendradarbiavimo su kurdais, koalicija pradėjo vaduoti IS kontroliuojamas teritorijas Sirijoje ir Irake.
Vis dėlto Ankara nėra pasiruošusi ilgiau toleruoti JAV palaikymo kurdams, o analitikai pažymi, kad šią savaitę pradėtas puolimas Džarabuluse yra aiškus perspėjimas tiek Vašingtonui, tiek YPG, kad Turkija yra pasiruošusi imtis veiksmų.
Analitikai perspėja, kad R.T.Erdoganas nebūtų pradėjęs šios operacijos be Rusijos, uolios Sirijos prezidento Basharo al Assado ir Irano sąjungininkės, nebylaus pritarimo.
Jie perspėja, kad R.T.Erdoganas nebūtų pradėjęs šios operacijos be Rusijos, uolios Sirijos prezidento Basharo al Assado ir Irano sąjungininkės, nebylaus pritarimo. Šis faktas rodo, kad Turkija palaiko ryšius ne vien su JAV vadovaujama koalicija.
„Nemanau, kad Turkija jau yra pasiruošusi atsisakyti partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO“, – sakė Demokratijų gynimo fondo (FTT) Turkijos ekspertė Merve Tahiroglu.
„Vis dėlto vakarykštė operacija iš tikrųjų turėjo parodyti kurdams ir Jungtinėms Valstijoms, kad Turkija turi iš ko rinktis, – pridūrė ji. – Jie vykdo šią operaciją, kad jos netektų vykdyti kurdams, kad jos netektų vykdyti Jungtinėms Valstijoms ir kad amerikiečiai jos nevykdytų kartu su kurdais.“
Turkija ėmėsi ryžtingesnių veiksmų, kai šalyje stiprėja antiamerikietiškos nuotaikos, po praeitą mėnesį nesėkmingai mėginto įvykdyti perversmo kurstomos ištikimų R.T.Erdogano šalininkų žiniasklaidoje.
Amerika neigė Turkijos pranešimus, esą ji kažkaip yra susijusi su puču, bet R.T.Erdoganas piktai reikalavo išduoti Pensulvanijoje gyvenantį musulmonų dvasininką Fethullah Guleną, Ankaros laikomą pagrindiniu perversmo sumanytoju.
Turkų pareigūnai pasitiko J.Bideną šypsodamiesi ir spausdami ranką, bet vyriausybės poziciją palaikantys žiniasklaidos kanalai audrino R.T.Erdogano šalininkus istorijomis apie klastingą Vakarų elgesį.
Turkų pareigūnai pasitiko J.Bideną šypsodamiesi ir spausdami ranką, bet vyriausybės poziciją palaikantys žiniasklaidos kanalai audrino R.T.Erdogano šalininkus istorijomis apie klastingą Vakarų elgesį, o prezidento populiarumas dar labiau išaugo.
Buvęs Turkijos parlamento narys Aykanas Erdemiras, dabar dirbantis FDD, įsitikinęs, kad ši kruopščiai surežisuota pykčio banga atspindi Turkijos atitolimą nuo ankstesnės provakarietiškos krypties.
„Sakyčiau, Turkija juda Artimiesiems Rytams labiau būdingų veiklos metodų link“, – sakė jis.
„Tai reiškia didelį vyriausybės finansuojamos žiniasklaidos kurstymą, stiprų nusistatymą prieš Ameriką ir Vakarų šalis, apjungtą su gana šiltais santykiais bendraujant akis į akį“, – pastebėjo A.Erdemiras.
