K.Volkerio teigimu, išlieka 80 proc. tikimybė, kad aktyvūs kariniai veiksmai Ukrainoje tęsis ir toliau. „Žinoma, yra tikimybė, kad to nebus, bet labiausiai tikėtinas besitęsiančių kovų scenarijus“, – teigė specialusis JAV atstovas ir pridūrė, kad nuo kovų 2014-aisiais pradžios Ukrainoje žuvo jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Nuomonės išsiskiria
Anot specialųjį atstovą kalbinusios žurnalistės Susan Glasser, K.Volkerio požiūris panašus į daugumos kitų D.Trumpo administracijos pareigūnų, su kuriais ji kalbėjosi: jie labai kritiški V.Putino atžvilgiu ir nepasiduoda jo įtakai.
Pareigūnai, atsižvelgdami į pastarojo meto kaltinimus kišimusi į JAV rinkimus, šnipinėjimu, diplomatų iš šalies išsiuntimu ir konsulato uždarymu, baiminasi, kad Vašingtono ir Maskvos santykių dugnas dar nepasiektas.
K.Volkeris tikina, kad D.Trumpas dabartine politika vadovaujasi tik todėl, jog V.Putinas elgiasi labai konfliktiškai. „Rusija tai pradeda. Štai ką visada sako mūsų prezidentas: „Norėtumėme sutarti su Rusija, bet Rusija tai apsunkina“, – teigė specialusis atstovas Ukrainai.
K.Volkeris: „Rusija tai pradeda. Štai ką visada sako mūsų prezidentas: „Norėtumėme sutarti su Rusija, bet Rusija tai apsunkina.“
Žurnalistė S.Glasser mano, kad nebūtinai galima dėti lygybės ženklą tarp JAV politikos Rusijos atžvilgiu ir D.Trumpo politikos Rusijai. Jos teigimu, Valstijų prezidentas tai įrodo kiekvieną dieną.
Pavyzdžiui, lapkričio 21 d. D.Trumpas skambino V.Putinui ir, kaip teigiama oficialiame pranešime, daugiau nei valandą kalbėjosi apie Siriją, Ukrainą, Šiaurės Korėją, Islamo valstybę (IS), Vidurio Rytus ir Vidurio Aziją.
Toks sprendimas kai kuriuos administracijos pareigūnus supykdė, kadangi dieną prieš V.Putinas Rusijos mieste Sočyje šiltai priėmė Sirijos diktatorių Basharą al Assadą.
Pranešime neužsimenama, kad D.Trumpas būtų kritikavęs Rusijos paramą B.al Assado režimui, prieš savo piliečius panaudojusiam cheminį ginklą.
Nors nemažai D.Trumpo administracijos pareigūnų skeptiškai vertina Kremliaus lyderį, JAV prezidentas, panašu, neprarado vilties pradėti naują Rusijos ir JAV santykių etapą.
Šį mėnesį vykusios kelionės į Aziją metu D.Trumpas teigė patikėjęs V.Putino žodžiais, kad Rusija nesikišo į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Tiesa, JAV žvalgybos bendruomenė jau seniai pateikė Maskvos pastangas paveikti rinkimus patvirtinančių įrodymų.
Netradicinis kandidatas
52 metų amžiaus K.Volkeris – neįprastas D.Trumpo administracijos pareigūnas. Jis anksčiau vadovavo senatoriaus Johno McCaino, vieno griežčiausių D.Trumpo užsienio politikos kritikų, įkurtam institutui. Dirbdamas JAV ambasadoriumi NATO, jis su sąjungininkėmis ieškojo būdų atremti Rusijos agresiją.
K.Volkeris – vienintelis specialusis atstovas, paskirtas valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono. Pastarasis pareigų ėmėsi žadėdamas reorganizuoti departamentą ir panaikinti dešimtis atskirų specialiųjų atstovų pozicijų. Vis dėlto K.Volkerį R.Tillersonas paskyrė į vieną iš jų.
Savo ruožtu specialusis atstovas Ukrainai tikina šių pareigūnų ėmęsis laikinai. Esą tai buvo reikalinga dėl „itin sudėtingo pereinamojo laikotarpio“, kai D.Trumpo Valstybės departamentas liko be pareigūno, atsakingo už santykius su Rusija ir Ukraina.
Nelengvos derybos
K.Volkeris interviu pasakojo apie jau trečią susitikimą su aukšto rango V.Putino padėjėju Vladislavu Surkovu. Anot specialiojo atstovo, nebuvo pasiekta jokio progreso, susitikimą galima vadinti „žingsniu atgal“.
Priežastis – V.Surkovo sugrįžimas prie rugsėjį pateikto pasiūlymo Ukrainoje dislokuoti Jungtinių Tautų (JT) taikdarius. Pirminiu Maskvos siūlymu, juos reikėtų dislokuoti palei „demarkacinę liniją“, skiriančią Kijevo ir Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamas teritorijas.
K.Volkeris: „Jie vėl sugrįžo prie pradinio pasiūlymo. Nežinau, kas laukia toliau. Gali būti, kad tai nutiko dėl priežasčių, visiškai nesusijusių su Ukraina, o dėl JAV santykių su Rusija. Tai gali būti susiję su neįvykusiu dvišaliu prezidento Putino ir prezidento Trumpo susitikimu.“
Ukraina ir Vakarai pasiūlymą atmetė baimindamiesi, kad tokiu būdu konfliktas bus įšaldytas.
Po susitikimo V.Surkovas žurnalistams sakė, esą, K.Volkeris rusams pristatė 29 punktus, iš kurių V.Putino padėjėjas sutiko tik su trimis.
Vaisių nedavęs susitikimas atskleidžia ne tik taikos procesui Ukrainoje kylančias kliūtis, bet ir sudėtingus JAV santykius su Rusija.
K.Volkeris sutinka, kad paskutinio susitikimo metu V.Surkovas galėjo būti užsispyręs dar ir todėl, kad JAV nesutiko šį mėnesį Azijoje suorganizuoti dvišalio V.Putino ir D.Trumpo susitikimo.
„Jie vėl sugrįžo prie pradinio pasiūlymo. Nežinau, kas laukia toliau. Gali būti, kad tai nutiko dėl priežasčių, visiškai nesusijusių su Ukraina, o dėl JAV santykių su Rusija. Tai gali būti susiję su neįvykusiu dvišaliu prezidento Putino ir prezidento Trumpo susitikimu“, – sakė jis.
Nedidelės taikos viltys
K.Volkeris teigė, kad V.Surkovas – naudingas tarpininkas, kadangi nėra eilinis Rusijos Užsienio reikalų ministerijos aparato sraigtelis, o iš tiesų daro įtaką Kremliaus vadovui. Anot specialiojo atstovo, yra vilties, kad V.Putinas – pasiruošęs surasti išeitį iš Ukrainos aklavietės. Iš dalies tai nulėmė Europos Rusijai skirtos sankcijos.
„Užpuldami šalį ir okupuodami jos dalį, jie Ukrainą pavertė nacionalistiškesne ir labiau orientuota į Vakarus nei bet kada anksčiau, – sakė K.Volkeris. – Tai – visiškai priešingas efektas nei tas, kurį jie norėjo pasiekti.
K.Volkeris: „Užpuldami šalį ir okupuodami jos dalį, jie Ukrainą pavertė nacionalistiškesne ir labiau orientuota į Vakarus nei bet kada anksčiau. Tai – visiškai priešingas efektas nei tas, kurį jie norėjo pasiekti.“
Todėl atsiranda priežastis sakyti: „Negauname to, ko norėjome. Tai mums brangiai kainuoja – ir karinės operacijos, ir administravimas.“ Tai jiems brangiai atsieina ir sankcijų, reputacijos, santykių su Europos Sąjunga (ES) bei JAV prasme. Jie gali norėti visa tai išspręsti.“
S.Glasser rašo, kad vis dėlto nepanašu, jog konfliktas greitai pasibaigs. Vargu ar D.Trumpas darys spaudimą V.Putinui, be to, pats Kremliaus lyderis nemato prasmės imtis veiksmų – ypač prieš 2018-ųjų kovą vyksiančius prezidento rinkimus. Juose Ukrainos konfliktą galima pavaizduoti kaip Rusijos pasiekimą.
Anot K.Volkerio, administracija savo misija privalo įtikinti ne tik Rusiją, bet ir D.Trumpą. JAV prezidentas turėtų sakyti, kad santykiai su Maskva nepagerės tol, kol Rusija rems karą Ukrainoje, kol tęsis jai Europos skirtos sankcijos.
„Jei JAV-Rusijos santykiai pagerės, – teigė K.Volkeris, – nenorime likti tokioje padėtyje, kokioje esame dabar. Turėtumėme būti konstruktyvesni. Šiuo atveju turėtumėme matyti progresą Ukrainoje.“
Specialusis JAV atstovas Ukrainai teigia, kad D.Trumpas tai supranta: „Žinau, girdėjau tai tiesiai iš paties prezidento. Jis nori taikos. Jis nori matyti (konfliktą – red.) išspręstą. Jis nori matyti Ukrainą, atgavusią savo teritoriją. Tai visiškai aišku.“
Ginklų klausimas
Vis dėlto K.Volkerio deryboms su Rusija gali pakenkti ginklų Ukrainai pardavimo klausimas. Po keleto mėnesių trukusių debatų Pentagonas ir Valstybės departamentas rekomendavo D.Trumpui patvirtinti 47 mln. dolerių (39 mln. eurų) vertės ginklų paketą. Vis dėlto prezidentas jo dar nepasirašė, analitikai spėja, kad jis tam gali priešintis.
Dėl Rusijoje vyksiančių rinkimų ir neaiškaus derybų su V.Surkovu likimo, JAV greitu metu gali taip ir neįgyvendinti šių rekomendacijų. „Kol kas nėra jokio sprendimo“, – teigė K.Volkeris.
„Nėra jokių argumentų, kodėl Ukraina turėtų būti išskirtinis atvejis, kodėl negalėtumėme to daryti, ypač kai jie aktyviai gina savo teritoriją“, – ginklų tiekimui pritaria JAV specialusis atstovas.