Šešerius metus kovęsis prieš B.al Assado režimą, sukilėlis Abu Mohammedas džiaugėsi praeitais metais paskelbtomis paliaubomis. Tuomet jis nusprendė pagaliau į šoną padėti ginklus ir bandyti iš naujo kurti normalų gyvenimą savo mieste Moadamijoje.
Vis dėlto šiandien Abu Mohammedas – Turkijoje, nes Sirijos kariuomenė pašaukė jį atlikti karinės tarnybos. Vyras, kuriam tokiu atveju tektų kovoti arba prieš ankstesnius sąjungininkus, arba „Islamo valstybę“ (IS), išsigando dėl savo gyvybės.
„Esame pavargę nuo karo ir kraujo praliejimo, kentėjome tiek, kiek galėjome pakelti“, – telefonu „Reuters“ sakė Abu Mohammedas.
27 metų vyras, nesutikęs atskleisti pavardės, pasakojo pasirašęs paliaubų susitarimą Moadamijoje – Damasko priemiestyje, kuris anksčiau buvo sukilėlių tvirtovė.
Tuomet buvo pasakyta, kad sukilėliai atleidžiami nuo karinės prievolės. „Todėl likome mieste“, – tikina Abu Mohammedas.
„Žmonės pradėjo nerimauti“, – sakė Abu Mohammedas ir pridūrė, kad jis iš gimtojo miesto išvyko tuomet, kai kariuomenė davė jam 48 valandas prisistatyti į karinį punktą.
Vis dėlto šį pavasarį jis išgirdo, kad jo miesto vyrai kviečiami prisijungti prie vyriausybės pajėgų.
„Žmonės pradėjo nerimauti“, – sakė Abu Mohammedas ir pridūrė, kad jis iš gimtojo miesto išvyko tuomet, kai kariuomenė davė jam 48 valandas prisistatyti į karinį punktą.
„Reuters“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti, kad buvę sukilėliai iš Moadamijos siunčiami kovoti fronto linijose. Vis dėlto panašią istoriją pasakojo ir kitas buvęs sukilėlis iš šio Damasko priemiesčio.
Atsisakęs atskleisti tapatybę, vyras tikino, kad buvę sukilėliai siunčiami į fronto linijas. Vyriausybė naudojasi susitarimo spraga – neva taip formuojami „susitaikymo komitetai“, kuriuos sudaro pareigūnai ir atstovai iš anksčiau sukilėliams priklausiusių teritorijų.
Nacionalinio susitaikymo ministras Ali Haidaras neigė sulaužęs kokias nors Moadamijos susitarimo sąlygas. A.Haidaras sakė, kad tokius kaltinimus išgalvojo užsienio valstybės ir susitarimų „suerzinti“ sukilėliai.
Jo teigimu, daugybė buvusių sukilėlių prisijungė prie kariuomenės, šimtai „fronto linijose pasiaukojo kovoje su terorizmu“.
Panašu, kad jėgos svarstyklės labai greitai pakrypo B.al Assado, prieš kurį 2011-aisiais pradėti protestai išaugo į kruviną pilietinį karą, naudai. Prie to prisidėjo ir nuo 2015-ųjų Irano bei Rusijos teikiama parama.
Diplomatinių šaltinių teigimu, šaukimo į kariuomenę baimė buvo pagrindinė kliūtis bandant įkalbėti sukilėlius pasirašyti taikos susitarimus. Dėl šios baimės daugybė žmonių išvyko į sukilėlių valdomas teritorijas šiaurės Sirijoje. B.al Assado oponentai tai pavadino „priverstinio iškėlimo politika“.
Tiesa, remiantis šiais susitarimais, vyriausybė tūkstančiams sukilėlių ir civilių leido saugiai apleisti B.al Assado režimo kontroliuojamas teritorijas.
Sirijos pareigūnų teigimu, žmonės turi laisvę nuspręsti – išvykti jiems ar pasilikti, o šie susitarimai yra skirti neva išsaugoti taiką ir atkurti valstybės teikiamas socialines paslaugas.
Gilūs randai
Kai didžiuosiuose Vakarų Sirijos miestuose buvo sunaikinti sukilėlių centrai, Sirijos vyriausybė tarpininkavo susitarimams teritorijose, kurias kažkada valdė sukilėlių kovotojai.
Sirijos įstatymai reikalauja, kad visi 18 metų sulaukę vyrai atliktų 20 mėnesių trukmės karinę tarnybą.
Šiais susitarimais sukilėliams buvo leista saugiai apleisti anksčiau jų valdytas teritorijas šiaurės Sirijoje. Pasilikti jie galėjo tik tuo atveju, jei sutiko atiduoti ginklus ir daugiau nebesipriešinti vyriausybei.
Tuo tarpu Sirijos įstatymai reikalauja, kad visi 18 metų sulaukę vyrai atliktų 20 mėnesių trukmės karinę tarnybą.
Karo metu karinės tarnybos trukmė gali būti pratęsiama. Įstatymas netaikomas brolių neturintiems vyrams.
Ilgai manyta, kad Sirijos kariuomenę karas pernelyg susilpnino, todėl vyriausybė tapo itin priklausoma nuo Irano remiamų šiitų karių. Pastarieji Vakarų Sirijoje kaunasi su sukilėliais, o rytuose – su IS.
Buvę sukilėliai bijo, kad jie į tas teritorijas bus siunčiami tiesiog kaip patrankų mėsa.
Septynerius metus trunkančio Sirijos konflikto psichologiniai randai Moadamijoje ypač gilūs. 2013-aisiais čia, kaip ir dar keliose vietovėse, buvo panaudotas cheminis ginklas. Vakarai apkaltino vyriausybę atakos metu panaudojus zarino dujas, tačiau Damaskas tokius kaltinimus neigė.
Kai buvo pasirašytas susitarimas, šimtai sukilėlių ir jų šeimos narių pasitraukė į Idlibą. Kiti, pavyzdžiui, Abu Mohammedas, nusprendė pasilikti ir nusiginkluoti.
Tenka slėptis
Pasirašius taikos susitarimą, ant Moadamijos valstybinių institucijų pastatų vėl ėmė plevėsuoti Sirijos vėliavos, buvo sušvelninti judėjimo apribojimai.
Kitas telefonu su „Reuters“ susisiekęs buvęs sukilėlis pasakojo, kad šiuo metu mieste slepiasi maždaug šimtas vyrų – bijo, kad bus išsiųsti į frontą ir nužudyti.
Tiesa, miestą iš išorės vis dar supa kariai.
Keletas vietos aktyvistų „Reuters“ sakė, kad mieste nebėra jokių karinių pajėgų, įskaitant ir vyriausybines.
Kitas „Reuters“ telefonu pakalbintas buvęs sukilėlis pasakojo, kad šiuo metu mieste slepiasi maždaug šimtas vyrų – bijo, kad bus išsiųsti į frontą ir nužudyti.
„Buvę sukilėliai dabar įstrigę Moadamijoje, jie neišvyks“, – pasakojo vietos gyventojas, kuris, 2012-aisiais atlikdamas karinę tarnybą, prisijungė prie sukilėlių. Bijodamas būti surastas, pašnekovas neatskleidė savo tapatybės.
Pašnekovas pasakojo, kad neseniai buvusiems sukilėliams buvo grasinta suėmimu, jei šie neatliks karinės prievolės. „Kai kurie prisijungė, kai kurie – ne“, – telefonu „Reuters“ pasakojo pašnekovas.
„Norėčiau išvykti, tačiau mano finansinė situacija labai bloga“, – guodėsi buvęs sukilėlis ir pridūrė, kad norint išvykti iš Sirijos kontrabandininkams reikėtų sumokėti 2600 dolerių (2215 eurų).
„Dabar negaliu apie nieką galvoti. Neturiu apie ką galvoti. Neturiu svajonių ar ateities“, – sakė Moadamijoje besislepiantis buvęs sukilėlis.
Abu Mohammedas pasakojo, kad jam nelegaliai atvykti į Turkiją padėjo draugai iš sukilėlių kontroliuojamo Idlibo šiaurės Sirijoje. Dėl to vyras turėjo parduoti namą Moadamijoje
Mahmoudas: „Jauną žmogų, kuris ne taip seniai kovėsi prieš režimą, po šešerių metų karo priversti prisijungti prie tų, su kuriais kovėsi, negalima – tai būtų problema.“
Tuo tarpu 50 metų amžiaus siras, kurio dviem sūnums gresia karinė tarnyba, telefonu „Reuters“ sakė, kad prieš grąžinamiems į kariuomenę jiems reikėtų „psichologinio pasiruošimo“.
„Jauną žmogų, kuris ne taip seniai kovėsi prieš režimą, po šešių metų karo priversti prisijungti prie tų, su kuriais kovėsi, negalima – tai būtų problema“, – kalbėjo Mahmoudu pasivadinęs vyras.
Tuo tarpu nacionalinio susitaikymo ministras A.Haidaras tikino, neva buvę kovotojai iš daugybės vietovių išreiškė norą prisijungti prie valstybės kontroliuojamų vietinių saugumo dalinių, kad apsaugotų savo teritorijas. Anot A.Haidaro, tai – viena iš susitarimo sąlygų.
Ministro pranešime teigiama, kad valstybė tam neprieštarauja, tačiau nenurodė, ar buvusiems sukilėliams pasiūloma kokia nors fronto linijos alternatyva.