Kyjivas: Maskva bandė iškeisti Ukrainos civilius į Rusijos karo belaisvius, nors tai draudžia Ženevos konvencija

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk BBC sakė, kad Maskva bandė iškeisti Ukrainos civilius gyventojus į Rusijos karo belaisvius, nors tai draudžia Ženevos konvencija.

Anot jos, biuras, atsakingas už derybas dėl apsikeitimo belaisviais, atsisakė tą padaryti ir nurodė Rusijai grąžinti pagrobtus Ukrainos civilius.

Daugėja įrodymų, kad nuo vasario mėnesio įsiveržimo į šalį Rusija per sieną prievarta išsivežė daugybę civilių Ukrainos gyventojų. I.Vereščuk teigimu, jie buvo naudojami kaip įkaitai.

„Štai kodėl jie paėmė visus šiuos įkaitus – civilius gyventojus, moteris, vietos tarybų darbuotojus, kad pabandytų jais pasinaudoti“, – sakė ji.

„Mes žinome, kad ten yra daugiau kaip tūkstantis įkaitų – tarp jų beveik 500 moterų“, – kalbėjo ji ir pridūrė: „Mes žinome, kad jie yra kalėjimuose ir ikiteisminio sulaikymo centruose Kurske, Brianske, Riazanėje, Rostove.“

Nuotr. iš Irynos Vereščuk „Facebook“ paskyros/Iryna Vereščuk

Ukrainos vicepremjerė sakė, kad Rusija taip pat vilkino savo veiksmus, susijusius su civilių moterų išsiuntimu atgal.

„Mes ištraukiame moteris beveik replėmis“, – sakė ji. „Dabar atsisakome surengti mainus, kai sąraše nėra moterų. Taip bandome kaip nors išgelbėti savo moteris ir civilius gyventojus“.

Per naujausius mainus devynios civilės buvo grąžintos su sunkiais sužalojimais, tarp kurių – Rusijoje atliktos amputacijos.

„Per šiuos mainus buvo sunkiai sužeistų žmonių – amputuotos galūnės, sepsis, kiti sunkūs sužeidimai“, – nurodė I.Vereščuk. Jos teigimu, pastebėta ir aiškių kankinimo požymių. 

„Istorijos, kurias jie mums papasakojo, yra siaubingos“, – sakė ji. 

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja JAV paragino Baltarusijos režimui pritaikyti tokias pat sankcijas, kokios taikomos Ukrainą užpuolusiai Rusijai. 

Šią savaitę vykusiuose susitikimuose su JAV valstybės departamento ir Kongreso nariais ji aptarė būsimų sankcijų griežtinimą bei esamų sankcijų spragų šalinimą.

S.Cichanouskaja taip pat sakė, kad pateikė JAV vyriausybei įrodymų apie Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimą Rusijos kare Ukrainoje. Anot jos, tai yra „didžiuliai įrodymai apie raketų paleidimą iš mūsų teritorijos, Rusijos įrangos judėjimą Baltarusijos teritorijoje“.

Opozicionierė sakė nemananti, kad Baltarusijos kariuomenė dalyvavo paleidžiant šias raketas – A.Lukašenka „perdavė“ žemę V.Putinui, kad šis naudotųsi ja kaip nori. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

„Tai jau pasaulinis karas. Mes taip bijome trečiojo pasaulinio karo, bet jis jau vyksta“, – sakė ji.

„Tai karas tarp demokratijos ir autokratijos“, – pridūrė opozicijos lyderė. 

Penktadienį kalbėdama su žurnalistais A.Cichanouskaja pabrėžė, kad sankcijos Baltarusijos režimui „turi būti tokio pat stiprumo“, kaip ir Rusijai taikomos sankcijos, „bet skirtingos struktūros“, ir turėtų būti nukreiptos prieš valstybinius bankus bei valstybines įmones.

Opozicijos lyderė teigė, kad kalbėjosi su pareigūnais Vašingtone apie tai, kaip „padaryti sankcijas veiksmingesnes, panaikinti likusias spragas, įšaldyti A.Lukašenkos turtą ir blokuoti (Tarptautinio valiutos fondo) jam skiriamus pinigus“.

S.Cichanouskaja sakė siūlanti naudoti antrines sankcijas tokioms spragoms užpildyti.

„Matome, kaip Rusija naudojasi Baltarusija, kad apeitų savo pačios sankcijas“, – sakė ji, pateikdama plieno pavyzdį.

Vis dėlto ji teigė, kad sankcijos smogia A.Lukašenkos režimui, paminėdama, kaip ji apibūdino, pastarosiomis savaitėmis išsiųstus užsienio reikalų ministro laiškus, kuriais siekiama „suartėjimo“.

„Tikiuosi, kad Lukašenkai nepavyks vėl apgauti demokratinių šalių, kaip jis tai darė daug kartų anksčiau“, – sakė ji.

JAV prezidentas J.Bidenas pareiškė užuojautą dėl Ukrainoje kovojusio amerikiečio Willy Josepho Cancelio žūties. 

„Tai labai liūdna. Jis paliko mažą kūdikį“, – žurnalistams sakė sakė J.Bidenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas Lenkijoje

Buvusi Ukrainos prezidento atstovė spaudai Julia Mendel tviteryje pranešė, kad Kyjive paskelbtas oro pavojus. 

Ukrainos kariai susprogdino geležinkelio tiltą per Donecą tarp Limano ir Raihorodoko. Sprogimo metu ant tilto stovėję rusiški geležinkelio vagonai nugarmėjo į upę. 

Kaip praneše portalas „Unian“, šiuo tiltu Rusijos pajėgos gabeno įrangą, šaudmenis ir degalus savo daliniams. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Susprogdintas tiltas per Donecą

JAV pradėjo papildomus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymus kariniuose objektuose Vokietijoje, pranešė šalies Gynybos departamentas.

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby žurnalistams sakė, kad Ukrainos kariams vedami artilerijos mokymai, taip pat mokymai apie radarų sistemas bei šarvuotąsias transporto priemones.

Pasak jo, Vokietija yra viena iš „maždaug trijų“ vietų, kurias JAV naudoja ukrainiečių mokymams už Ukrainos ribų, tačiau kitų dviejų vietų neatskleidė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Jis taip pat sakė, kad „didžiąją dalį mokymų“ vykdys Floridos nacionalinė gvardija, kuri mokė ukrainiečius dar prieš Rusijos invaziją.

„Neseniai įvykęs šių Floridos nacionalinės gvardijos narių susitikimas su kolegomis ukrainiečiais, kaip mums sakė, buvo emocionalus susitikimas, atsižvelgiant į stiprius ryšius, kurie užsimezgė jiems gyvenant ir dirbant kartu prieš laikinai išsiskiriant vasario mėn.“, – kalbėjo J.Kirby.
 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad kad bet kokių derybų su Rusijos puse sustabdymo rizika yra labai didelė.

Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, V.Zelenskis mano, kad svarbiems klausimams spręsti būtinos tiesioginės Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybos.

„Delegacijos atstovų dalyvavimas ir dialogas vaizdo formatu yra tam tikro lygio. Jie kalba, kelia tam tikrus klausimus. Bet... jei man rūpi mūsų pusės, mūsų delegacijos, nuomonė, mūsų diplomatų ir derybininkų parengta informacija, nenorėčiau, kad mes vaidintume šiame vieno veikėjo politiniame teatre. Jie ten apie kažką kalba, bet mes žinome, kad viską sprendžia vienas asmuo“, – prezidentą cituoja portalas.

Rusijos kampanija, kuria Maskva siekia perimti Donbaso regiono Rytų Ukrainoje kontrolę, vyksta lėtai ir atsilieka nuo grafiko, penktadienį pareiškė vienas Pentagono pareigūnas.

Dėl tvirto Ukrainos karių pasipriešinimo ir atsargumo Rusijai nepavykus užimti Kyjivo Donbase daroma „lėta ir netolygi pažanga“, žurnalistams sakė pareigūnas.

„Mes manome, kad iš esmės jie toliau kuria sąlygas ilgalaikiam, didesniam ir ilgesniam puolimui“, – teigė tas pareigūnas.

Tai apima „doktrininį“ požiūrį, pagal kurį vykdomi oro antskrydžiai ir artilerijos smūgiai Ukrainos pozicijoms, o tik tada bandoma judėti į priekį sausumoje.

Tačiau, pasak pareigūno, šie smūgiai nėra tokie sėkmingi, kaip tikėjosi rusai, ir neverčia ukrainiečių atsitraukti, o tai lemia lėtėjančius laimėjimus sausumoje.

Ukrainos pajėgos Donecko srityje sunaikino čečėnų kilmės Rusijos karių būrį

Be to, „jie vis dar šiek tiek baiminasi išeiti iš savo tiekimo linijų. Jie nenori daryti tų pačių klaidų, kurias padarė Kyjive“, sakė pareigūnas.

Todėl „tikrai manome, kad jie atsilieka nuo grafiko ir nuo to, ką bandė pasiekti Donbase“, pridūrė jis.

Minimas pareigūnas sakė, kad Pentagonas mano, jog rusai „bent keliomis dienomis atsilieka nuo to, kur norėjo būti“.

Manoma, kad Rusija mūšio lauke bando suformuoti „žnyples“, kurias būtų galima „uždaryti“ ir apsupti fronto linijoje kovojančius Ukrainos karius.

Mūšio lauko analitikai mano, kad rusų trumpalaikiai tikslai yra užimti teritoriją į rytus nuo įsivaizduojamos linijos tarp Charkivo ir Donecko.

Pentagono duomenimis, šiuo metu Ukrainos rytuose ir pietuose rusai turi 92 bataliono taktines grupes, dar daugiau jų dislokuota Rusijos sienos pusėje.

Tačiau, pasak pareigūno, po didelių nesėkmių pirmosiomis du mėnesius trunkančio karo savaitėmis šios grupės nebūtinai yra viso pajėgumo.

JAV ir sąjungininkės Europoje skubiai siunčia sunkiąją artileriją į Ukrainą, kad padėtų jai gintis, tačiau, atsižvelgiant į dešimčių haubicų perkėlimo logistiką ir būtinybę apmokyti ukrainiečius su jomis dirbti, naujosios įrangos dažnu atveju vis dar nėra fronte ir ji neįtraukta į kovas.

„Gynybai jie gaus daugiau amerikietiškos artilerijos ir instruktorių. Taigi tai gali tapti šiokiu tokiu susišaudymu“, – sakė pareigūnas.

„Azovstal“ gamyklos 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna kreipėsi į Turkijos prezidentą R.T.Erdoganą prašydamas Mariupolyje įstrigusiems kariams pritaikyti „ištraukimo“ procedūrą ir išgabendi juos į Turkijos teritoriją. 

„Turime 600 įvairaus laipsnio traumas patyrusių karių, kuriems labai reikia pagalbos. Su mumis yra civilių, kurie buvo sužeisti ir kuriems taip pat reikia jūsų pagalbos. Šimtai civilių ir dešimtys vaikų taip pat ieško saugumo šioje vietoje. Jauniausiajam yra 4 mėnesiai.

Dabar kreipiuosi į Turkijos žmones ir Prezidentą, prašydamas taikyti mums „ištraukimo“ procedūrą, padaryti viską, kad Mariupolio įgula būtų perkelta į Turkijos teritoriją ir išvesta iš „Azovstal“ su Turkijos saugumo garantijomis. Labai laukiame jūsų pagalbos“, – į Turkijos lyderį kreipėsi jis. 

Mariupolio plieno gamykloje įstrigusio „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras CNN pasakojo apie nesiliajantį „Azovstal“ bombardavimą. Anot jo, praėjusią naktį gamykla buvo intensyviai apšaudoma iš laivų, lėktuvų, žemės. 

Jo teigimu, buvo bandymų šturmuoti Ukrainos karių kontroliuojamą teritoriją, tačiau Rusijos pajėgos buvo atstumtos. 

„Iš vienos pusės (Rusija) paskelbė tylą ir nekovojimo režimą, tačiau lygiagrečiai su pėstininkais ir technika jie bando šturmuoti gamyklos teritoriją“, – CNN pasakojo jis.

S.Palamaras teigė, kad yra daug sužeistų kovotojų ir daugiau kaip 500 karių, kuriems „reikia garantijų, kad jų gyvybės bus išgelbėtos.“ 

„Taip pat turime civilių, kurie bus nužudyti, jei jie šturmuos gamyklą“, – kalbėjo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ gamykla

S.Palamaras taip pat sakė, kad ketvirtadienio rytą buvo apšaudyta gamykloje veikianti sužeistųjų prieglauda.

„Labai sunku suteikti medicininę pagalbą mūsų vaikinams, nes buvo sunaikinta mūsų chirurginė patalpa, kurioje buvo laikomi likę vaistai ir chirurginė įranga“, – pasakojo ji.

Paklaustas, ar „Azovstal“ viduje likę ukrainiečių kariai yra pasirengę pasiduoti, S.Palamaras atsakė: „Mes nesvarstome jokių pasidavimo scenarijų. Matome, kad tai įmanoma tik gavus trečiųjų šalių politikų, lyderių, galbūt Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Izraelio ar Turkijos garantijas, garantijas, kurios leistų kiekvienam kariui saugiai pasitraukti.“ 

„Esame pasiruošę palikti šią teritoriją, nes čia labai sunku ir sudėtinga išsilaikyti su asmeniniais ginklais. Esame pasirengę išvedimui, galbūt išvedimui į trečiosios šalies teritoriją, bet su savo ginklais rankose“, – tęsė jis.

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Rusijos apsiaustos ir nuolat apšaudomos „Azovstal“ kasdienybė

S.Palamaras CNN pasakojo, kad gynėjams liko nedaug maisto ir vandens. Anot jo, liko ir ribotas kiekis šaudmenų. 

Nepaisant to, jis tvirtino, kad kariai pasiduoti neketina: „Jei neliks kito pasirinkimo, kaip tik pasiduoti, mes nepasiduosime.“ 

Jis taip pat pabrėžė, kad kariai nori, jog būtų evakuoti ten besislepiantys civiliai gyventojai. 

„Mes prašėme evakuoti civilius gyventojus. Nuo kovo mėnesio kalbamės su visu pasauliu, kad tarptautiniai politikai ar organizacijos garantuotų saugų civilių gyventojų ištraukimą į Ukrainos teritoriją. Taigi, jeigu mūsų klausia, ar esame pasirengę, kad civiliai gyventojai iš čia išvyktų, mes ne tik pasirengę, bet ir prašome, kad civiliai gyventojai pirmiausia būtų išgelbėti“, – sakė jis CNN.

Kalbėdamas apie Ukrainos vyriausybės planą evakuoti gamykloje įstrigusius civilius gyventojus, kuris turėjo įsigalioti penktadienį, S.Palamaras sakė žinąs apie tokį konvojų, kuris atvyks į Mariupolį, tačiau saugumo sumetimais negalėjo apie tai plačiau kalbėti. 

„Tikimės, kad Raudonasis Kryžius ir čia vykstančios organizacijos pirmiausia paims mūsų sunkiai sužeistuosius, nes juos reikia gydyti, jiems reikia suteikti pagalbą“, – sakė jis. 

Anot jo, kariai ir civiliai buvo atskirose „Azovstal“ gamyklos dalyse. 

„Yra rūsių ir bunkerių, kurių negalime pasiekti, nes jie yra po griuvėsiais. Nežinome, ar ten esantys žmonės gyvi, ar ne. Ten yra vaikų nuo keturių mėnesių iki 16 metų“, – sakė jis CNN.

V.Zelenskis pranešė, kad Ukrainos teisėsaugos institucijos rado dar vieną masinę kapavietę Kyjivo srityje, kurią buvo užėmę Rusijos kariai. Kalbėdamas jis užsiminė apie 900 šioje vietoje palaidotų civilių, tačiau vėliau informacija buvo patikslinta – prezidentas turėjo galvoje bendrą aukų skaičių.

Apie tai portalui „Unian“ sakė prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas.

„Prezidentas intonaciškai neišskyrė dviejų tezių. Pirmoji – šiandien netoli Bučos iš tiesų rasta nauja masinė kapavietė, kuri šiuo metu tiriama. Antrasis: apytikslis toje teritorijoje rastų kūnų skaičius – 900“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Rusijos karių vykdytus žiaurumus Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad nors tarptautinės institucijos savo darbą atlieka, kaltuosius ne visada pavyksta nubausti.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nors Rusijos kariai nusikaltimus bando slėpti visais įmanomais būdais, taip pat ir naudodami mobilius krematoriumus, tyrėjams jų pėdsakus pavyksta nustatyti. Naujausias to įrodymas – dar viena masinė kapavietė Kyjivo regione. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Niekas nežino, kiek žmonių žuvo. Bus pasekmių, bus atliekamas tyrimas, bus surašyti gyventojai. Reikia surasti visus tuos žmones (nužudytus rusų okupantų – red. past.) – mes nežinome, kiek jų yra!“, – V.Zelenskį cituoja „Ukrainska Pravda“.

Ukrainos lyderis taip pat sakė, kad iš šalies į Rusija buvo deportuota beveik 500 tūkst. gyventojų.

Remdamasi Vakarų pareigūnų pasisakymais naujienų agentūra „Reuters“ rašo, kad Rusijos karių žūčių Ukrainoje tempas sulėtėjo.

Pareigūnai pastebėjo, kad šis sumažėjimas pastebėtas po to, kai Rusija susiaurino savo operacijas ir sutelkė dėmesį į Rytų Ukrainą. Vis dėlto, skaičiai tebėra „gana dideli“, cituoja pareigūnus „Reuters“.

Jungtinės Valstijos nemano, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus, nors pastaruoju metu Maskvos retorika paaštrėjo, pareiškė aukštas JAV gynybos pareigūnas, rašo „Reuters“.

JAV ir toliau kasdien stebi Rusijos branduolinius pajėgumus, „kaip įmanydamos“, sakė tapatybės nenorėjęs atskleisti pareigūnas.

Iškilus Ukrainos politikos analitikas teigia, kad Rusijos raketų smūgis Kyjivui parodė, jog Maskva ketina tęsti kovą, nepaisant tarptautinių pastangų tarpininkauti nutraukiant karo veiksmus.

Kyjive įsikūrusio analitinio centro „Penta Center“ vadovas Volodymyras Fesenka sakė, kad ketvirtadienio smūgis Ukrainos sostinei tuo metu, kai ten lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, rodo, jog Maskva ketina tęsti puolimą.

„Rusija siunčia aiškų signalą, kad ketina tęsti karą, nepaisydama tarptautinio spaudimo“, – naujienų agentūrai AP sakė V.Fesenka.

Ketvirtadienio vakarą Kyjivą sukrėtusi raketų ataka

„Šiuo raketų smūgiu Kremlius siunčia įspėjimą visoms tarptautinėms struktūroms ir organizacijoms, kurios bando daryti įtaką ar sulaikyti agresyvius Rusijos karinius planus“, – pažymėjo jis.

„Nors Rusijai kol kas nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Ukrainoje, ji ketina tęsti puolimą ir toliau smogti raketomis miestams“, – pridūrė analitikas.

Pranešama, kad per šį išpuolį žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar mažiausiai 10 buvo sužeisti; tai buvo pirmasis išpuolis Kyjive nuo tada, kai Rusija sutelkė savo pastangas į Donbaso regioną Rytų Ukrainoje. A.Guterresas ir jo komanda nenukentėjo.

Pasak ES pareigūnų, Europos Sąjungos šalys greičiausiai jau kitą savaitę patvirtins laipsnišką Rusijos naftos embargą.

Dienraštis „The New York Times“, remdamasis keliais ES pareigūnais ir šiame procese dalyvaujančiais diplomatais rašo, kad trečiadienį susitikę Europos ambasadoriai iki kitos savaitės pabaigos turėtų pritarti galutiniam pasiūlymui.

Naftos embargas bus didžiausias ir svarbiausias naujas žingsnis šeštajame ES sankcijų pakete, priimtame nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Į paketą taip pat bus įtrauktos sankcijos didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir papildomos priemonės aukštas pareigas užimantiems rusams, sakė pareigūnai.

Ukrainos Mariupolio miesto meras penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų apsiaustame didžiuliame metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse besislepiantiems žmonėms trūksta maisto, vandens ir vaistų.

Per vyriausybės organizuotą vaizdo konferenciją Vadymas Boičenka padėtį „Avozstal“ pavadino baisia. Ši didžiulė gamykla yra paskutinis ukrainiečių karių bastionas karui svarbiame uostamiestyje, ten taip pat slepiasi šimtai civilių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla

Po sugriauta sovietinių laikų gamykla yra bunkerių, įrengtų taip, kad atlaikytų smūgius iš oro. Tačiau situacija tapo dar sudėtingesnė, rusams numetus keletą vadinamųjų „bunkerių sprogdintojų“ bombų ir nevaldomos amunicijos.

„Vietiniai, kuriems pavyko išvykti iš Mariupolio, sako, kad ten – pragaras, bet išvykę iš šios tvirtovės sako, kad yra dar blogiau“, – sakė V.Boičenka.

„Jie maldauja juos gelbėti, – kalbėjo meras. – Tai ne dienų, o valandų klausimas.“

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Rusijos apsiaustos ir nuolat apšaudomos „Azovstal“ kasdienybė

V.Boičenka išreiškė vilti jog paliaubos leis žmonėms saugiai palikti „Azovstal“. Rusija anksčiau pasiūlė paliaubas, kurias ukrainiečiai atmetė, sakydami, kad Maskva anksčiau pažeidė kitus susitarimus.

„Tikimės, kad priešas šiek tiek prisilietė prie žmogiškumo“, – sakė meras.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusijos pajėgos iš okupuoto Mariupolio miesto muziejų pagrobė „daugiau kaip 2 000 meno kūrinių“ ir išvežė juos į Rusijos kontroliuojamą Donbaso regioną.

„Okupantai „išlaisvino“ Mariupolį nuo istorinio ir kultūrinio paveldo. Jie pavogė ir perkėlė į Donecką daugiau kaip 2 000 unikalių eksponatų iš Mariupolio muziejų“, – sakoma Mariupolio miesto tarybos pareiškime, ketvirtadienį paskelbtame „Telegram“ kanale.

Pasak miesto valdžios, tarp pagrobtų daiktų yra keli originalūs XIX a. Archipo Kuindžio ir garsaus rusų dailininko romantiko Ivano Aivazovskio kūriniai, taip pat unikalus ranka rašytas Toros ritinys bei 1811 m. Evangelija, kurią Mariupolio graikams pagamino Venecijos spaustuvė.

Atskirame pareiškime miesto tarybos narys Petro Andriuščenka teigė, kad Rusija konfiskavo tris originalius A.Kuindžio, kuris tarptautinę šlovę pelnė savo Rusijos peizažų portretais, paveikslus.

JK ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons atvyko į Kyjivą.

Praėjusią savaitę šalies premjeras B.Johnsonas pranešė, kad JK vėl atidarys ambasadą Kyjive, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai dėl Rusijos pradėto karo ji buvo iškelta iš sostinės.

„Kelionė buvo ilga, bet buvo verta įveikti tokį atstumą. Taip gera vėl būti Kyjive“, – tviteryje parašė ambasadorė. 

Anksčiau šiandien apie ambasados grąžinimą į Kyjivą paskelbė ir Nyderlandai. 

JT vadovas A.Guterresas po vizito Kyjive pareiškė, kad organizacija nepasiduos ir „padvigubins“ pastangas gelbėti gyvybes ir mažinti žmonių kančias.

„Šiame kare, kaip ir visuose kituose karuose, civiliai gyventojai visada sumoka didžiausią kainą“, – tviteryje parašė jis. 

A.Guterresas taip pat rašė: „Mane sujaudino Ukrainos žmonių atsparumas ir drąsa. Mano žinia jiems paprasta: Mes nepasiduosime.“

Rusijos puolimas Donbase „tarsi išsikvėpė“, o mūšis dėl regiono baigsis po dviejų ar keturių savaičių, BBC sakė Londono karališkojo koledžo karo studijų mokslininkas, karo ekspertas dr. Mike'as Martinas.

Anot jo, Rusija iššvaistė savo vienintelį šansą užimti regioną.

„Jie iš Kyjivo išvedė visus šiuos nualintus dalinius, o paskui bandė juos atkurti kovai rytuose“, – aiškino jis ir atkreipė dėmesį, kad mūšyje dėl Ukrainos sostinės šie kariai buvo „sumušti ir pažeisti“, todėl Rusijai nepavyko jų sutelkti ir „atlikti kokį nors drąsų manevrą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko regione

Eksperto teigimu, kare įvyko „esminis strateginis pokytis“ – JK paskelbė, kad jos tikslas yra išvalyti Rusijos pajėgas iš Ukrainos, įskaitant Krymą.

Jis pridėrė, kad JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss „klysta“ sakydama, jog tai užtruks 10 metų, ir primygtinai tvirtina: „Rusijos pajėgos žlugs anksčiau ir įvyks perversmas“.

JAV paskelbus apie 33 mlrd. JAV dolerių finansavimą Ukrainai, „tai yra labai aiškus ketinimų signalas“, sakė M.Martinas.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad šalies rytuose tęsiasi smarkūs mūšiai, tačiau, anot jo, Rusijos nuostoliai – milžiniški.

O.Arestovičius sakė, kad Rusija kasdien praranda po kuopą karių, rašo portalas „Unian“.

Jis teigė, kad kariai toliau sėkmingai vykdo gynybinę operaciją.

Kiek anksčiau šį mėnesį Rusija pripažino, kad per invaziją patyrė „didelių nuostolių“ dėl karių. 

Tuo tarpu Ukrainos rytuose tebesitęsiant kovoms toliau daugėja civilių aukų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

Donbasui priklausančio Luhansko srities gubernatorius dar kartą paragino likusius civilius gyventojus evakuotis. Donecko srities policija nurodė, kad per praėjusią dieną per Rusijos smūgius žuvo trys žmonė, šeši – sužeisti.

Šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje taip pat tebevyksta intensyvūs mūšiai. Pareigūnai teigia, kad per naujausią apšaudymą žuvo penki civiliai gyventojai.

Po to, kai buvo patvirtinta, kad Ukrainoje žuvo JAV pilietis Willy Josephas Cancelas, Pentagonas vėl įspėjo amerikiečius nevykti kariauti į Ukrainą.

JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby CNN pareiškė: „Toliau raginame amerikiečius nekeliauti į Ukrainą. Ten – aktyvaus karo zona, o ne vieta, į kurią reikėtų vykti.“

W.J.Cancelas žuvo kovodamas kartu su Ukrainos kariais, 22 metų vyras dirbo kaip karinis kontraktininkas ir kovodamas Ukrainoje gavo atlyginimą.

Velionio žmona Brittany Cancel televizijai „ABC News“ sakė, kad jos vyras „nekantravo savanoriškai“ nuvykti į Ukrainą, nes „norėjo padėti žmonėms“.

J.Kirby pareiškė užuojautą Cancelų šeimai ir teigė suprantąs jo „altruistinius motyvus“. Vis tik Pentagono atstovas pabrėžė, jog yra būdų padėti Ukrainai „saugiai ir veiksmingai“.

Pareigūnas pridūrė, kad Gynybos departamentas neturi duomenų, kaip W.J.Cancelas žuvo.

Vos prasidėjus Rusijos įsiveržimui vasario 24-ąją, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino užsieniečius savanorius kovoti už jo šalį.

Kovo mėnesį Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad į šį raginimą atsiliepė dešimtys tūkstančių savanorių iš dešimčių šalių.

Londonas ketvirtadienį pranešė, kad žuvo, kaip manoma, pirmasis nuo šio karo pradžios britas, kovojęs ukrainiečių pusėje. Dar vienas Jungtinės Karalystės pilietis per karo veiksmus dingo.

Lenkija Ukrainai perdavė daugiau nei 200 tankų T-72 ir keliasdešimt pėstininkų kovos mašinų. Apie tai Lenkijos gynybos viceministras Wojciechas Skurkiewiczius pranešė „Lenkijos radijui“. 

„Remiantis ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio pranešimu apie karinę pagalbą Ukrainai, ji jau viršijo 7 mlrd. zlotų (1,5 mlrd. eurų)“, – kalbėjo viceministras.

Mateuszas Morawieckis

Pranešama, kad Lenkija turi beveik 400 tankų T-72. Kai kurie iš jų buvo modernizuoti 2019 m.. Lenkija pirmiausia atiduoda Ukrainai nemodernizuotus tankus.

Pasak Lenkijos radijo, be to, Lenkija jau yra pristačiusi Ukrainai savaeigių haubicų 2C1, „Grad“ raketų sistemas, „oras-oras“ raketas lėktuvams MiG-29 ir Su-27.

Nyderlandai penktadienį vėl atidaro savo ambasadą Kyjive, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo diplomatinės atstovybės uždarymo artėjant Rusijos invazijai į Ukrainą.

Nyderlandų ambasados darbuotojai buvo perkelti iš Ukrainos sostinės vasario 20 dieną, likus keturioms dienoms iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į šią valstybę.

Nuo balandžio 16 dienos ambasada veikė Ukrainos vakariniame Lvivo mieste.

„Nedidelis skaičius ambasados darbuotojų sugrįš į sostinę“, – sakoma Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Mes palaikome glaudžius darbinius santykius su Ukraina ir palaikome ją teikdami diplomatinę, humanitarinę ir karinę paramą“, – pridūrė užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra.

„Svarbu, kad galėtume vis tai paremti turėdami ambasadą vietoje – Kyjive“, – nurodoma pranešime.

Nors Nyderlandų ambasada bus atidaryta, jos konsulinis skyrius kol kas dar liks uždarytas, sakoma jame.

Kremlius nekvietė nė vieno iš užsienio lyderių į gegužės 9-osios paradą Maskvoje, skirtą 77-osioms pergalės Didžiojo Tėvynės karo metinėms. Tai žurnalistams pareiškė Rusijos Federacijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Nė vieno iš užsienio lyderių į Pergalės dieną nekvietėme. Reikalas tas, kad tai ne jubiliejaus data. Tai mūsų šventė, tai šventė visai Rusijai, visiems rusams“, – sakė D.Peskovas.

Kremliaus atstovas pridūrė, kad, jo žiniomis, Aleksandro Lukašenkos dalyvavimas Pergalės parade Maskvoje taip pat neplanuojamas.

ungtinė Karalystė siunčia į Ukrainą ekspertų komandą padėti vietos pareigūnams tirti pranešimus apie Rusijos karių įvykdytus karo nusikaltimus, įskaitant lytinį smurtą.

Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sakė, kad komanda, kurioje yra su konfliktais susijusio lytinio smurto atpažinimo ekspertų, gegužės pradžioje nuvyks į Lenkiją ir susitiks su tarptautinių agentūrų, nevyriausybinių organizacijų atstovais, pabėgėliais ir Ukrainos pareigūnais, kad išsiaiškintų, kaip galėtų padėti.

„Scanpix“/AP nuotr./Liz Truss

„Rusija atnešė į Ukrainą barbariškumą ir įvykdė bjaurių žiaurių nusikaltimų, taip pat ir prieš moteris, – sakoma L.Truss pareiškime. – Britų kompetencija padės atskleisti tiesą ir patraukti [Vladimiro] Putino režimą atsakomybėn už jo veiksmus. Teisingumas bus įvykdytas.“

L.Truss planuoja penktadienį Hagoje susitikti su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiuoju teisėju Piotru Hofmanskiu ir patvirtinti Britanijos paramą tyrimui bei baudžiamajam persekiojimui už karo nusikaltimus Ukrainoje.

Ukrainos Mykolajivo mieste balandžio 26 dieną, kaip įtariama, žuvo 25 metų Danijos pilietis, kovojęs prieš Rusijos invaziją tarptautiniame užsieniečių legione Ukrainoje, pranešė danų transliuotojas TV2.

Žuvusiojo tapatybė neatskleidžiama.

Danijos užsienio reikalų ministerija pareiškime žiniasklaidai nurodė, kad negali patvirtinti šios informacijos ir dabar bando susisiekti su atitinkamais Ukrainos pareigūnais.

„Todėl gali užtrukti, kol paaiškės detalės“, nes dėl vykstančio karo „sąlygos yra itin sudėtingos“, rašoma pareiškime.

Vienas didžiausiu tiražu leidžiamų Danijos dienraščių „Jyllands-Posten“ skelbia, kad kovoti su Rusijos pajėgomis į Ukrainą išvyko iki 100 Danijos piliečių. Pranešime remiamasi Ukrainos ambasados Danijoje pateiktais duomenimis.

Oro gynybos pajėgos „Pivden“ iš šalių partnerių gavo priešlėktuvinių raketų sistemą S-300. Pranešama, kad jos "jau vykdo kovines misijas pietiniame regione".

Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadovybė.

„Mes ir toliau uždarome dangų nuo Rusijos grėsmių. S-300 iš šalių partnerių žymiai sustiprino oro gynybą pietiniame regione. Šis kompleksas jau atlieka kovines misijas“, – rašoma pranešime.

Raketų sistema S-300

Pažymima, kad S-300 gali numušti orlaivius, sparnuotąsias raketas ir balistines raketas nuo 5 iki 150 km atstumu.

Rusijos prezidentas V.Putinas dalyvaus lapkritį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, o Maskvos pajėgų puolamos Ukrainos lyderis V.Zelenskis taip pat yra pakviestas, penktadienį pranešė renginį organizuojanti Indonezija.

„Pakvietėme prezidentą Zelenskį dalyvauti G-20 viršūnių susitikime“, – per televiziją sakė Indonezijos prezidentas Joko Widodo. Jis leido suprasti, kad kompromisas buvo pasiektas po Vakarų spaudimo neleisti Rusijai dalyvauti šiame renginyje, atsakant į jos invaziją Ukrainoje.

V.Putinas per pokalbį telefonu su J.Widodo patvirtino, kad dalyvaus viršūnių susitikime Balio saloje, per tiesioginę interneto transliaciją sakė Indonezijos lyderis.

Rusija yra G-20 narė, o Ukraina šiai grupei nepriklauso.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Nuo karo Ukrainoje pradžios Indonezija patyrė didžiulį Vakarų šalių, pirmiausia JAV, spaudimą neleisti Rusijai dalyvauti viršūnių susitikime.

Tačiau Džakarta tvirtino, kad kaip susitikimo šeimininkė privalo likti nešališka, o JAV prezidentas Joe Bidenas užsiminė, kad galėtų dalyvauti Ukraina.

V.Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad Indonezija trečiadienį, po pokalbio telefonu su J.Widodo, pakvietė jį susitikimą.

Ketvirtadienį J.Widodo susitiko su Rusijos prezidentu ir nurodė: „Putinas padėkojo Indonezijai už kvietimą į G-20 aukščiausiojo lygio susitikimą ir pasakė, kad jame dalyvaus.“

Per pokalbį V.Putinas palinkėjo Indonezijai sėkmingai pirmininkauti G-20, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tačiau „kol kas per anksti pranešti apie Rusijos dalyvavimo sąlygas“, sakė jis, palikdamas abejonių dėl Maskvos dalyvavimo formos.

Nuo vasario, kai Maskva užpuolė Ukrainą, Vakarai bando diplomatiškai izoliuoti Rusiją.

Anksčiau šį mėnesį Vašingtone įvykęs G-20 finansų ministrų susitikimas atskleidė didelius nesutarimus didžiausių pasaulio ekonomikų grupėje: JAV ir kelios sąjungininkės boikotavo derybas, protestuodamos prieš Rusijos dalyvavimą.

Tačiau Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų besiformuojančios ekonomikos šalių, stengiasi laikytis neutralios pozicijos.

J.Widodo penktadienį pareiškė, kad Indonezija, atsakydama į V. Zelenskio prašymą, ginklų Ukrainai nesiųs, bet pasiūlys humanitarinę pagalbą.

Penktadienį, kai J.Widodo kalbėjosi su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida, karas Ukrainoje vėl buvo vienas svarbiausių klausimų.

Indonezijos prezidentas paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir pabrėžė, kad reikia „taikaus sprendimo“. F.Kishida sutiko, kad smurtas turi būti nutrauktas, tačiau karą apibūdino griežtesniais žodžiais.

„Suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas naudojant jėgą ir bauginimus, taip pat bandymas vienašališkai pakeisti status quo jėga nepriimtini jokiame regione“, – sakė jis.

Rusijos kariuomenei apšaudžius Kyjivą žuvo „Radio Svoboda“ žurnalistė Vira Gyryč. Raketa pataikė į namą, kuriame ji gyveno, moters kūnas rastas šiandien. Apie tai pranešė jos kolegos.

Redaktoriai teigė, kad Vira Gyryč pradėjo dirbti „Radio Svoboda“ Kyjivo biure nuo 2018 m. vasario 1 d. Prieš tai ji dirbo didžiausiuose Ukrainos televizijos kanaluose.

Žurnalistės kolega Oleksandras Demčenka paskelbė sudaužyto V.Gyryč automobilio nuotrauką, kuris stovėjo šalia jos apšaudyto namo.

Asmeninio archyvo nuotr./Vira Gyryč

„Tai mažas Viros Gyryč, mano kolegės iš „Radio Svoboda“, automobilis. Prieš porą metų ji nuvežė mus į Nemešajevą, paaiškindama, kaip ieškoti informacijos okupuotose teritorijose. Dabar Viros nebėra.

Rusiška raketa pataikė jos namus, Vera gulėjo ten visą naktį, ją rado tik ryte. Aš nepykstu ir nenoriu verkti, nes tai turėtų kartotis kiekvieną dieną. Tik nežinau kaip paaiškinti, kokio nuostabaus žmogaus jau nebėra“, – rašė jis.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

VIDEO: Ukrainoje į nelaisvę paimti D.Britanijos humanitarinės pagalbos darbuotojai: „Žinome, kur jie yra ir kad juos pagrobė rusai“

Ukrainoje į nelaisvę paimti D.Britanijos humanitarinės pagalbos darbuotojai: „Žinome, kur jie yra ir kad juos pagrobė rusai“

Reuters

Pasak humanitarinės organizacijos „Presidium Network“, pirmadienį kontrolės punkte į pietus nuo Ukrainos pietrytinio Zaporižios miesto Rusijos kariai paėmė į nelaisvę Paulą Urey ir Dylaną Healy.

Pranešama, kad abu vyrai stengėsi savarankiškai išvežti pažeidžiamus ukrainiečius ir buvo areštuoti, kai važiavo padėti vienai moteriai ir dviem jos vaikams Zaporižioje.

„Presidium Network“ pareiškė pasiūliusi pagalbą P.Urey ir D.Healy, kai sužinojo apie jųdviejų savanorišką veiklą, bet pabrėžė, jog nė vienas iš jų nepriklauso šiai Ukrainoje veikiančiai nevyriausybinei organizacijai.

Po sulaikymo kontrolės punkte moters namus „šturmavo ginkluoti Rusijos kariai“, pareiškime nurodė vienas iš NVO įkūrėjų, Dominikas Byrne'as.

„Jie privertė jos vyrą atsigulti ant grindų ir klausinėjo, iš kur ji pažįsta šiuos britų šnipus“, – pridūrė D.Byrne'as, pabrėždamas, kad abu vyrai yra ne šnipai, o humanitarinės pagalbos darbuotojai.

Anot 1977 metais gimusio P. Urey motinos Lindos Urey , jos sūnus serga 1-ojo tipo cukriniu diabetu ir jam reguliariai reikalingas insulinas. Moteris pridūrė, kad visa šeima yra „labai susirūpinusi“.

„Jis ten išvyko savo noru. Prašytume visų paramos, kad [mano] sūnus grįžtų namo, ir meldžiamės už jo saugumą“, – sakė L.Urey.

Žmoną ir vaikų turintis P.Urey yra daug keliavęs humanitarinės pagalbos darbuotojas, aštuonerius metus dirbęs Afganistane, pranešė „Presidium Network“.

Organizacijos duomenimis, 2000 metais gimęs D.Healy yra virtuvės vadovas viename Britanijos viešbučių tinkle.

NVO patvirtino, kad bendradarbiauja su JK užsienio reikalų ministerija, skubiai renkančia papildomą informaciją apie šį įvykį.

Žinia apie sulaikymus pasirodė, išvakarėse britų ministerijai paskelbus, kad vienas Jungtinės Karalystės pilietis žuvo Ukrainoje, o kitas dingo; abu jie, kaip pranešama, dalyvavo kautynėse su Rusijos pajėgomis.

Minėtas žuvusysis buvo 36 metų karo veteranas Scottas Sibley, o jo buvę ginklo draugai pagerbė jo atminimą, informavo Britanijos žiniasklaida.

Manoma, kad tai buvo pirmasis brito žūties atvejis Ukrainos mūšio lauke nuo karo pradžios daugiau nei prieš du mėnesius. Prasidėjus Rusijos invazijai, Kyjivas kreipėsi pagalbos į užsienio kovotojus.

Vokietija yra pasirengusi nebepirkti rusiškos naftos, taip atverdama kelią Europos Sąjungos draudimui importuoti žaliavą iš Rusijos, pranešė Vyriausybės atstovai.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį patvirtino surengusi smūgį iš oro Kyjivui, kai Ukrainos sostinėje lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Preciziniai tolimojo veikimo oro bazavimo ginklais Rusijos aerokosminės pajėgos sunaikino raketų ir kosmoso pramonės įmonės „Artem“ gamybos korpusus Kyjivo mieste“, – ministerija nurodė per kasdienę spaudos konferenciją apie Rusijos „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.

Tuo metu Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos pajėgų smūgį sostinėje raketos pataikė į gyvenamuosius namus ir kad per šią ataką žuvo mažiausiai vienas žmogus.

„Kyjivas tebėra priešo taikiklyje. Vakarykštė ataka, raketos, [paleistos] į taikius namus – to liudijimas, – per platformą „Telegram“ parašė sostinės meras Vitalijus Klyčko. – Gelbėtojai išardė griuvėsius daugiaaukščiame name Ševčenkos rajone... rado žuvusiojo kūną.“

Rusijos gynybos ministerija pridūrė, kad jos pajėgos ketvirtadienį kitais smūgiais iš oro sunaikino tris elektros pastotes Ukrainos geležinkelių mazguose ir vieną balistinių raketų kompleksą „Točka U“, iš kurio esą buvo įvykdyta ataka prieš Ukrainos pietinį Chersono miestą, dabar kontroliuojamą Maskvos pajėgų.

„Scanpix“/AP nuotr./Ketvirtadienio vakarą Kyjivą sukrėtusi raketų ataka

A.Guterreso atstovas vėlai ketvirtadienį sakė, kad Rusijos sprendimas smogti Ukrainos sostinei, kai ten lankėsi JT vadovas, yra „sukrečiamas“.

„Tai karo zona, bet sukrečiama, kad tai įvyko taip arti mūsų“, – naujienų agentūrai AFP sakė JT humanitarinių reikalų biuro atstovas Saviano Abreu, bet nenurodė, už kokio konkrečiai atstumo nuo jų buvo smogta.

Ši ataka išprovokavo Ukrainos vyriausybės įniršį. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė, anot jo, „šlykštų barbariškumo aktą“, demonstruojantį Rusijos „požiūrį į Ukrainą, Europą ir pasaulį“.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas per „Twitter“ taip pat reiškė pasipiktinimą: „Tai yra ataka prieš generalinio sekretoriaus saugumą ir pasaulio saugumą!“

Smūgis įvyko praėjus dviem dienoms po A.Guterreso derybų Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pastarasis jam sakė tebeturįs vilčių, kad konfliktą su Ukraina galima užbaigti derybomis.

Šią ironišką padėtį pastebėjo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas.

„Raketų smūgis Kyjivo centre per @antonioguterres oficialų vizitą. Ankstesnę dieną jis sėdėjo prie ilgo stalo Kremliuje, o šiandien – sprogimai virš jo galvos“, – per tviterį parašė jis.

Anksčiau per savo pirmąjį vizitą Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją A.Guterresas aplankė keletą miestų ir gyvenviečių netoli Kyjivo, kuriuos anksčiau buvo užėmusios Rusijos pajėgos, kaltinamos civilių žudymais.

 Karas yra XXI amžiaus absurdas. Karas yra blogis. XXI amžiuje karas niekaip negali būti priimtinas“, – sakė A.Guterresas, apsilankęs šiose vietose, įskaitant Bučos miestą, kur buvo rasta dešimtys civilius drabužius vilkėjusių nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis ar palaidoti negiliuose kapuose.

Vėliau per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su V.Zelenskiu A.Guterresas pripažino, kad JT Saugumo Taryba nepadarė visko, ką galėjo, kad išvengtų Rusijos karo Ukrainoje ir jį užbaigtų.

„Noriu labai aiškiai pasakyti: Saugumo Taryba nesugebėjo padaryti viską, ką galėjo, kad užkirstų kelią šiam karui ir jį užbaigtų. Ir tai yra didelio nusivylimo, nevilties ir pykčio šaltinis“, – kalbėjo JT vadovas.

Per parą rusų okupantai Charkivą apšaudė 16 kartų, iš jų du kartus raketomis „Grad“ ir „Smerč“. Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Per parą suskaičiavome 16 apšaudymų, du iš jų – iš sistemų „Grad“ ir „Smerč“, - teigė O.Synehubovas.

Jis pridūrė, kad, palyginti su praėjusia savaite, Charkivo apšaudymų gerokai sumažėjo, tačiau būti gatvėse vis dar itin pavojinga – civilių aukų fiksuojama kasdien.

Kyjivo karinės administracijos štabo viršininkas Serhijus Kornyčukas paskelbė, kad šalies karinė vadovybė parengė naują Ukrainos sostinės gynybos planą.

„Vakarykštis raketų smūgis į Kyjivą yra įrodymas, kad raketų smūgių grėsmė išlieka ir galima sakyti, kad ji išaugo“, – sakė jis.

S.Kornyčukas pažymėjo, kad tol, kol pavojus išlieka, nerekomenduojama gyventojams grįžti į sostinę.

„Scanpix“/AP nuotr./Ketvirtadienio vakarą Kyjivą sukrėtusi raketų ataka

Jis pabrėžė, kad „priešas neatsisakė tikslo užimti sostinę, todėl karinė vadovybė parengė naują sostinės gynimo planą“.

Vyksta pasiruošimas, Kyjivo pakraščiuose stiprinamos rajonų ir pozicijų ribos. Ukrainos sostinės pakraščiuose kasdien galima pamatyti inžinerinę įrangą. Patikros punktai nešalinami.

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, užregistravusi 3 mln. sienos kirtimo iš Ukrainos atvejų ir 904 tūkst. atvejų, kai siena buvo kirsta vykstant iš Lenkijos į Ukrainą.

Sienos apsaugos tarnybos atstovė Anna Michalska sakė, kad skaičiai apima ir žmones, sieną kirtusius ne vieną kartą, nes, pavyzdžiui, jie reguliariai apsiperka Lenkijoje ir grįžta atgal.

Pasak lenkų pareigūnų, maždaug 1,6 mln. pabėgėlių kreipėsi dėl specialių asmens numerių ir juos gavo. Su šiais kodais pabėgėliai Lenkijoje gali įsidarbinti ir gauti nemokamų sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugų.

JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį nubalsavo už vadinamojo lendlizo projektą, išplečiantį JAV prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo Ukrainai, pranešė ukrainiečių prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

„Puikios naujienos. Šiandien JAV Atstovų Rūmai išnagrinėjo ir balsavimu [priėmė] lendlizo ir demokratijos apsaugos Ukrainoje įstatymą“, – sakoma pranešime.

Įstatymo projektui pritarė 417 Atstovų Rūmų narių, prieš jį balsavo 10. Įstatymo projektą dabar turi pasirašyti JAV prezidentas Joe Bidenas.

Kaip sakė A.Jermakas, dokumento tekste kalbama apie išplečiamas JAV prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo ar išnuomojimo Ukrainai, „civilių gyventojų gynimui nuo rusų karinio įsiveržimo“ ir kitiems tikslams.

Projektui tapus įstatymu, per 60 dienų turi būti nustatytos spartesnio tiekimo procedūros.

Šia priemone atnaujinamas 1941 metų, tuometinio prezidento Franklino D.Roosevelto (Franklino D. Ruzevelto) pasirašytas įstatymas dėl pagalbos sąjungininkėms kovoti su nacių Vokietija. Lendlizo įstatymas Kongrese buvo priimtas tuometiniam britų ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui paprašius pagalbos ir sudarė sąlygas Vašingtonui perduoti ar išnuomoti karinę įrangą JAV sąjungininkėms.

J.Bidenui pasirašius „2022-ųjų Ukrainos demokratijos gynimo lendlizo įstatymą“, administracija įgis daugiau galimybių siųsti karinę įrangą ne tik Ukrainai, bet ir sąjungininkėms Rytų Europoje, įkaitant Lenkiją.

„Lendlizo įstatymas sudaro sąlygas reikšmingai paspartinti ginkluotės, transporto, atsargų ir pagalbos teikimą mums iš JAV. Visa tai sudarys sąlygas mums išmušti rusų pajėgas iš mūsų teritorijų. Taip pat reiktų suprasti, kad lendlizas reiškia JAV įsitikinimą Ukrainos pergale prieš Rusiją. Tai bus mūsų nenugalimos tautos, sugebėjusios suvienyti aplink save civilizuotąjį pasaulį kovoje su rusišku blogiu, svarbi pergalė“, – pažymėjo A.Jermakas.

Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Andrijus Sybiha sakė, kad Kyjivas lendlizo klausimu dirba ne tik su JAV, bet ir su partnerėmis Europoje.

Kyjivas penktadienį pranešė apie planus evakuoti civilių iš Rusijos pajėgų apsiausto metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur tebesikauna paskutinės miestą ginančios ukrainiečių pajėgos.

„Šiandien planuojama operacija civiliams evakuoti iš „Azovstal“ gamyklos“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime.

Rusija praėjusią savaitę pareiškė visiškai perėmusi strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio kontrolę, išskyrus milžinišką „Azovstal“ pramonės zoną.

Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė įvesti blokadą aplink įmonę, kurioje, kaip skelbiama, kartu su Ukrainos kariais slepiasi šimtai civilių. Kai kuriems iš jų reikalinga medikų pagalba.  

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas šią savaitę per vizitą Ukrainoje sakė, kad JT daro viską, kas įmanoma, kad užtikrintų civilių evakuaciją iš „apokalipsės“ Mariupolyje.

JT atstovė Ukrainoje A.Guterreso vizito metu sakė, kad vyksta į Zaporižios miestą Ukrainos pietryčiuose „rengtis vilčių teikiančiai evakuacijai iš Mariupolio“. 

„JT yra visiškai pasirengusios padėti gelbėti ukrainiečių gyvybes ir padėti tiems, kam to reikia“, – sakė JT nuolatinė koordinatorė Ukrainai Osnat Lubrani. 

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad Rusija nenori Mariupolyje derėtis dėl saugaus žmonių išvykimo iš „Azovostal“ ir nereaguoja į pasiūlymą Ukrainos kovotojus iškeisti į Vladimirui Putinui artimą politiką Viktorą Medvedčuką.

„Žinoma, šansai deryboms išlieka. Mums svarbu paimti savo žmones: ne tik civilius, bet ir kariškius, kurie šiandien yra Ukrainos neįveikiamumo simbolis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./M.Podoliakas

Rusijos Federacija siekia sunaikinti visą Mariupolį... Deja, Rusija iki šiol visa tai ignoruoja“, – M.Podoliakas. 

Rusijos kariuomenė nužudė 219 ukrainiečių vaikų. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra. 

„2022 m. balandžio 29 d. duomenimis per ginkluotą Rusijos Federacijos agresiją Ukrainoje buvo sužeista daugiau nei 617 vaikų. Oficialiais duomenimis, žuvo 219 vaikų, sužeisti daugiau nei 398.

Šie skaičiai nėra galutiniai, nes laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose vyksta aktyvūs karo veiksmai“, – teigiama pranešime.

Tebevykstančios plataus masto karinės Rusijos invazijos į nepriklausomos Ukrainos teritoriją fone Rusijos Federacijos okupacinės pajėgos pradėjo atitraukti dalį savo dalinių iš Mariupolio.

Tai teigiama JAV gynybos departamento svetainėje. Pentagono teigimu, kai kurie rusų daliniai palieka Mariupolį ir juda į šiaurės vakarus.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

Pasak Pentagono, kovos už miestą tęsiasi. Rusijos kariuomenė nevisiškai kontroliuoja Mariupolį, todėl okupantai ir toliau vykdo raketų ir oro antskrydžius.

Pentagono teigimu, jei miestas būtų visiškai užimtas, raketų smūgiams nebūtų prasmės.

Didžiausia pasaulyje saugumo organizacija ketvirtadienį paskelbė oficialiai užbaigianti aštuonerius metus vykdytą savo stebėjimo misiją Ukrainoje, Rusijai vetavus jos pratęsimą.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pareiškime nurodė, kad „tuoj pat imsis žingsnių“ misijai uždaryti, nes šalims narėms per susitikimą praėjusį mėnesį nepavyko apeiti Rusijos prieštaravimų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ESBO, sakė, kad organizacija išbandė visas galimybes, bet „dėl Rusijos Federacijos pozicijos neturėjo pasirinkimo“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sunaikintas ESBO misijos automobilis Mariupolyje

Vienoje įsikūrusios ESBO misija Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, Rusijos remiamiems separatistams perėmus teritorijų Rytų Ukrainoje kontrolę.

ESBO buvo vienintelė tarptautinė organizacija, stebinti konfliktą pačioje Ukrainoje.

Rusijai vasario mėnesį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, dauguma ESBO stebėtojų buvo atšaukti iš šios šalies. Tačiau ten liko administracinių darbuotojų ir keturi iš jų vėliau buvo sulaikyti.

ESBO generalinė sekretorė Helga Schmid sakė, kad organizacija toliau sieks „nutraukti sulaikymus, bauginimą ir dezinformaciją, labai pavojingus mūsų nacionalinės misijos nariams“.

ESBO priklauso 57 šalys trijuose žemynuose, tarp jų Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos.

Rusijos okupantai tęsia puolimą, siekdami visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją ir gauti sausumos koridorių su laikinai okupuotu Krymu, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Vien Donecko ir Luhansko regionuose per pastarąją parą atremtos devynios priešo atakos.

Rusija neleidžia evakuoti sužeistų Ukrainos kovotojų iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“, nes nori juos paimti į nelaisvę, sako Pavlo Kyrylenko, rašo „Reuters“.

„Jie (nori) pasinaudoti galimybe paimti į nelaisvę Mariupolio gynėjus, kurių vienas iš pagrindinių (elementų) yra... Azovo pulkas. Todėl Rusijos pusė nesutinka su jokiomis evakuacijos priemonėmis dėl sužeistų (Ukrainos) karių“, – sako jis.

Tuo metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad Vladimiras Putinas aiškiai pasakė – civiliai gyventojai gali palikti gamyklą, o kariai turi sudėti ginklus.

JAV prezidentas prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis neleis Rusijai naudotis „dujų šantažu“ spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje ir žlugdyti sankcijas, įvestas Maskvai už invaziją į Ukrainą.

„Neleisime Rusijai bauginimu arba šantažu išsisukti nuo šių sankcijų. Neleisime jiems naudotis savo nafta ir dujomis, kad išvengtų padarinių už savo agresiją“, – pabrėžė J.Bidenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Rusija, spaudžiama tarptautinės bendrijos dėl karo Ukrainoje, trečiadienį nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai – Europos Sąjungos ir NATO narėms.

„Yra Rusijos šaudymo sau į koją elementas, – šią padėtį per susitikimą su Atstovų Rūmų užsienio reikalų komitetu pakomentavo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. – Pajamos ir ištekliai, kuriuos ji galėtų gauti iš šio pardavimo, nebebus gaunami.“

A.Blinkenas taip pat atkreipė dėmesį, kad padidintas suskystintų gamtinių dujų tiekimas iš Jungtinių Valstijų „padės kompensuoti bet kokį stygių, įskaitant galintį atsirasti dėl Rusijos mėginimo naudotis tuo kaip šantažo įrankiu“.

Vokietija sulaukė ypač daug kritikos, kad savo priklausomybe nuo dujų suteikė Rusijai veiksmingą spaudimo įrankį.

Kyjivas ketvirtadienį nurodė, kad 45 Ukrainos kariai ir civiliai, patekę į Rusijos pajėgų rankas, buvo paleisti per naują apsikeitimą belaisviais, bet nepranešė, kiek buvo paleista rusų.

„Įvyko naujas apsikeitimas belaisviais. Šiandien 45 mūsų vyrai buvo paleisti iš Rusijos nelaisvės“, – per platformą „Telegram“ paskelbė premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Tarp paleistųjų yra 13 karininkų ir 20 karių, taip pat 12 civilių, nurodė vicepremjerė.

Maskva šio apsikeitimo fakto kol kas nepatvirtino, taip pat nepranešė, kiek buvo sugrąžinta į nelaisvę patekusių Rusijos piliečių.

Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą pradžios Kyjivas ir Maskva surengė jau ne vieną apsikeitimą belaisviais.

Praeitą savaitę buvo paleista 19 ukrainiečių, o keliomis dienomis anksčiau įvyko apsikeitimas, susijęs su 76 žmonėmis, nurodė Kyjivas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį Latvijoje su regiono valstybių kolegomis aptars Rusijos karą prieš Ukrainą, pasirengimą būsimam NATO viršūnių susitikimui Madride. 

Rygoje vyksiančiame susitikime dalyvaus Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pasak pranešimo, susitikimo metu ministrai aptars bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Baltijos valstybių stiprinant regiono saugumą, NATO darbotvarkės klausimus, įskaitant pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Madride birželio 29–30 dienomis, Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir paramą Ukrainai.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį smogė raketomis Kyjivo centrui kaip tik tuo metu, kai ten lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, pranešė Ukrainos sostinės meras.

Ataka, per kurią buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės, buvo pirmasis toks smūgis Kyjivui nuo balandžio vidurio.

Naujienų agentūros AFP korespondentai sakė matę miesto vakariniame rajone liepsnojantį pastatą, kylančius tirštus juodus dūmus ir susirinkusius policijos pareigūnus bei gelbėtojus.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad buvo „du smūgiai Ševčenkos rajone“ ir kad vienas jų pataikė į „gyvenamojo pastato žemutinius aukštus“.

Meras pridūrė, kad trys žmonės buvo išvežti į ligoninę, bet jų būklė kol kas nežinoma.

„Scanpix“/AP nuotr./Ketvirtadienio vakarą Kyjivą sukrėtusi raketų ataka

Vienas JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso padėjėjas žurnalistams išsiuntė žinutę, patvirtinančią, kad jų delegacija saugi.

Jo atstovas sakė, kad A. Guterresas ir jo komanda buvo „sukrėsti“ smūgių artumo.

„Tai karo zona, bet sukrečiama, kad tai įvyko taip arti mūsų“, – AFP sakė JT humanitarinių reikalų biuro atstovas Saviano Abreu, bet nenurodė, už kokio konkrečiai atstumo nuo jų buvo smogta.

Ši ataka išprovokavo Ukrainos vyriausybės įniršį. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė, anot jo, „šlykštų barbariškumo aktą“, demonstruojantį Rusijos „požiūrį į Ukrainą, Europą ir pasaulį“.

Ketvirtadienio vakarą Kyjivą sukrėtusi raketų ataka

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas per „Twitter“ taip pat reiškė pasipiktinimą: „Tai yra ataka prieš generalinio sekretoriaus saugumą ir pasaulio saugumą!“

Smūgis įvyko praėjus dviem dienoms po A. Guterreso derybų Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pastarasis jam sakė tebeturįs vilčių, kad konfliktą su Ukraina galima užbaigti derybomis.

Šią ironišką padėtį pastebėjo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas.

„Raketų smūgis Kyjivo centre per @antonioguterres oficialų vizitą. Ankstesnę dieną jis sėdėjo prie ilgo stalo Kremliuje, o šiandien – sprogimai virš jo galvos“, – per tviterį parašė jis.

Anksčiau per savo pirmąjį vizitą Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją A.Guterresas aplankė keletą miestų ir gyvenviečių netoli Kyjivo, kuriuos anksčiau buvo užėmusios Rusijos pajėgos, kaltinamos civilių žudymais.

 Karas yra XXI amžiaus absurdas. Karas yra blogis. XXI amžiuje karas niekaip negali būti priimtinas“, – sakė A.Guterresas, apsilankęs šiose vietose, įskaitant Bučos miestą, kur buvo rasta dešimtys civilius drabužius vilkėjusių nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis ar palaidoti negiliuose kapuose.

Vėliau per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su V. Zelenskiu A. Guterresas pripažino, kad JT Saugumo Taryba nepadarė visko, ką galėjo, kad išvengtų Rusijos karo Ukrainoje ir jį užbaigtų.

„Noriu labai aiškiai pasakyti: Saugumo Taryba nesugebėjo padaryti viską, ką galėjo, kad užkirstų kelią šiam karui ir jį užbaigtų. Ir tai yra didelio nusivylimo, nevilties ir pykčio šaltinis“, – kalbėjo JT vadovas.