Trys leidinio „Financial Times“ šaltiniai, susipažinę su Ukrainos komunikacijos strategija, tvirtino, jog „optimizmo strategija“, kuria siekiama skleisti žinią, kad Ukrainos gynėjai nuolatos juda į priekį, taikoma visais valdžios lygmenimis: nuo ministerijų iki regionų administracijų bei kariuomenės vadų.
Jų teigimu, blogos naujienos, susijusios su diskusijomis apie Ukrainos kovotojų aukų skaičių ar sėkmingus Rusijos smūgius, yra cenzūruojamos.
V.Zelenskis mano, kad optimistinė žinia yra vienintelis būdas nuraminti tuos, kurie abejoja Ukraina Vakaruose, ir sustiprinti Ukrainos verslo, kuris yra gyvybiškai svarbus mokesčių šaltinis karo veiksmams, pasitikėjimą.
Tačiau per besibaigiančius dar vienus karo metus Ukraina nepasiekė didelių karinių laimėjimų, o Vakarų partnerių parama ir palaikymas po truputį silpsta. Anot kelių žurnalistų apklaustų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkų, buvusių Ukrainos prezidentūros darbuotojų ir komunikacijos planuotojų, ši komunikacijos strategija kelia nesutarimus tarp prezidento administracijos ir karinės vadovybės.
„Turime pridėti daugiau realizmo... ir turime būti tokie pat drąsūs, kokie buvome vasario 24 d.“, – leidiniui sakė su prezidento V.Zelenskio komunikacijos strategija susijęs asmuo.
Pasak „Financial Times“, kariuomenės vadai tuo tarpu teigia, jog atotrūkis tarp oficialių pranešimų ir realios padėties nebeįtikina, todėl skleidžiama informacija nemotyvuoja nei ukrainiečių, nei šalies partnerių Vakaruose.
„Tačiau V.Zelenskis mano, kad optimistinė žinia yra vienintelis būdas nuraminti tuos, kurie abejoja Ukraina Vakaruose, ir sustiprinti Ukrainos verslo, kuris yra gyvybiškai svarbus mokesčių šaltinis karo veiksmams, pasitikėjimą“, – rašoma straipsnyje.
„Financial Times“ kaip ir kiti Vakarų leidiniai atkreipė dėmesį į tai, kad nesutarimai tarp Ukrainos politinės ir karinės vadovybės išryškėjo po to, kai vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas leidiniui „The Economist“ pareiškė, jog karas pasiekė „aklavietę“,
„Šis žodis Kyjive yra tabu, nepaisant to, kad fronto linija Rytų Ukrainoje nuo kontrpuolimo pradžios birželį beveik nepasistūmėjo į priekį“, – pabrėžiama straipsnyje.
Teigiama, kad V.Zalužno atvirumas nustebino daugelį ukrainiečių, o kai kurie Vakarų šalių vadovai net skambino Kyjivui paklausti, ką tai reiškia.
Kaip vieną iš nepasitenkinimo V.Zelenskio komunikacijos strategija pavyzdžių „Financial Times" pateikė neseniai publikuotą Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko interviu Vokietijos leidiniui „Der Spiegel“, kuriame jis apkaltino šalies vadovą autoritarizmu ir net palygino dabartinę Ukrainą su Rusija.
Pasak I.Zolotar, laikui bėgant, ši strategija sukūrė klaidinantį pasakojimą, kuriame „lūkesčiai yra išpūsti ir neatitinka realios padėties“.
Buvusio Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo patarėja ir komunikacijos vadovė Iryna Zolotar sakė, kad vadinamoji optimizmo strategija iš pradžių veikė, padėdama ukrainiečiams įgyti pasitikėjimo savimi ir savo galimybėmis pasipriešinti invazijai.
Tačiau, pasak I.Zolotar, laikui bėgant, ši strategija sukūrė klaidinantį pasakojimą, kuriame „lūkesčiai yra išpūsti ir neatitinka realios padėties“.
Ji nurodė, kad žiniasklaidos straipsniai, kuriuose situacija apibūdinama kaip „ne tokia gera“, kaip tikina oficialioji linija, suvokiami kaip neteisingi. Vietoje to vyriausybė turėtų demonstruoti „subalansuotą realizmą“.
I.Zolotar vertinimu, dabartinė strategija paskatino auditoriją Vakaruose klausti, kodėl jie turėtų investuoti savo mokesčių mokėtojų pinigus, jei Ukraina „netrukus laimės“.
Leidiniui „Financial Times“ Ukrainos masinės informacijos instituto direktorė Oksana Romaniuk teigė, jog, nepaisant cenzūros, žinios apie karą pasiekia Ukrainos visuomenę per socialinę žiniasklaidą ir iš lūpų į lūpas.
„Beveik kiekvienas ukrainietis turi giminaičių ar draugų, kurie kariauja arba tiesiogiai nukentėjo nuo karo, – pažymėjo O.Romaniuk. – Jei nebus neigiamos informacijos, tai žlugdys pasitikėjimą vyriausybe“.
Taip pat ji atkreipė dėmesį į mažėjančią Ukrainos nacionalinio teletilto – vyriausybės patvirtintų naujienų laidų, transliuojamų pagrindiniais kanalais, – auditoriją, taip pat į neseniai JAV įsikūrusio Tarptautinio respublikonų instituto atliktą apklausą, kuri parodė, kad visuomenės palaikymas V.Zelenskiui mažėja.
