Šią savaitę Vašingtone lankosi grupė Ukrainos parlamentarų, kurie siekia Kongreso pagalbos šiuo klausimu. Jų nuomone, tai trukdo Ukrainos karo veiksmams, nes Kyjivas siekia smogti Rusijos karinio aprūpinimo sandėliams pasienyje.
Praeitą penktadienį Rusijos kariai peržengė dvi šalis skiriančią sieną Ukrainos šiaurės rytuose ir surengė puolimą, kurio Ukrainos žvalgybos pareigūnai tikėjosi jau kelis mėnesius.
Rusai aršiai ir didele jėga veržiasi į persigrupavusius, įrangos stokojančius ukrainiečių dalinius, kurie, rusų prispausti, privalo užleisti pozicijas.
Pasak straipsnio, Ukrainos pareigūnai ištisas savaites stebėjo, kaip rusai telkiasi prie Ukrainos sienos, tačiau dėl Vašingtono politikos negalėjo suduoti prevencinio smūgio. J.Bideno administracija, siųsdama Ukrainai tolimojo nuotolio ginklus, iškėlė sąlygą, kad jie negali būti naudojami smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Pagrindinė problema šiuo metu yra Baltųjų rūmų politika, kuria siekiama apriboti mūsų galimybes“ smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, antradienį lankydamasis Vašingtone nurodė Ukrainos parlamento valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ pirmininkas Davidas Arachamija.
Teigiama, kad Rusija puikiai žino apie šį apribojimą ir galėjo sutelkti mažiausiai 30 tūkst. karių ir technikos pasienyje, nebijodama, kad į ją pataikys amerikiečių tiekiamos tolimojo nuotolio raketos, kurias Ukraina sėkmingai pasitelkia prieš rusus Ukrainos viduje.
„Matėme, kad jų kariuomenė stovi už vieno ar dviejų kilometrų nuo sienos Rusijos viduje, ir nieko negalėjome padaryti“, – atskirame interviu leidiniui sakė Aleksandra Ustinova, Ukrainos specialiosios parlamentinės ginklų ir amunicijos komisijos vadovė.
Taigi Rusija susigrąžino žemes, kurias Ukraina užėmė praėjusiais metais per kontrpuolimą, dėl kurio Rusijos pajėgos buvo nustumtos atgal už sienos.
Du Jungtinių Valstijų pareigūnai „Politico“ žurnalistams patvirtino, kad J.Bideno administracijos politika nepasikeitė.
„Pagalba skirta gynybai, o ne puolamosioms operacijoms Rusijos teritorijoje“, – pabrėžė vienas iš pareigūnų, norėjęs išlikti anonimišku.
Dar viena Ukrainos problema pajėgų trūkumas ir tai, kad prie Charkivo nėra tinkamai parengtos gynybos.
Kovo mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad svarsto galimybę netoli Charkivo įkurti buferinę zoną, kad Ukrainai būtų sunkiau paleisti nedidelius bepiločius orlaivius, nukreiptus į Belgorodo miestą ar Rusijos naftos infrastruktūrą. Šią taktiką Kyjivas jau kelis mėnesius naudoja siekdamas smogti Maskvos ekonomikai.
Ukraina jau kelis mėnesius rengia smūgius Rusijos viduje, naudodama savo nedidelius bepiločius orlaivius, bet Kyjivo pareigūnai tikina, kad jiems reikia galingesnių JAV raketų, kad galėtų pralaužti Rusijos priešlėktuvinę gynybą pasienyje.
„Visi žinojo, kad rusai prie Charkivo [atsiveža] gyvąją jėgą, visi žinojo, kad jie atsiveža daug artilerijos, todėl dabar jie siekia Charkivą paversti antruoju Mariupoliu arba Alepu“, – aiškino A.Ustinova.
J.Bideno administracijos nustatytas apribojimas naudoti JAV pagamintus ginklus Rusijos teritorijoje galioja nuo 2022 m. vasario mėn. ir jau seniai kelia nepasitenkinimą Ukrainos pareigūnams.
Tuo tarpu Jungtnės Karalystės vyriausybė šį mėnesį panaikino panašų apribojimą naudoti britų ginklus Rusijos teritorijoje – apie tai paskelbė užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas per paskutinį vizitą Kyjive.
„Kadangi Rusija smogia Ukrainos viduje, galima visiškai suprasti, kodėl Ukraina jaučia poreikį užtikrinti savo gynybą“, – tvirtino jis.
„Šis karas yra tiek pat susijęs su signalo Vladimirui Putinui siuntimu, kad jis negali žygiuoti per Europą, kiek ir su Kyjivo palaikymu, – „Politico“ sakė vienas iš pareigūnų. – Dabar V.Putinas gauna priešingą žinią."