Svarbiausios naujienos
- Joe Bidenas pasirašė lendlizo Ukrainai įstatymą
- Doncecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka pareiškė, kad Mariupolio gamykloje „Azovstal“ vis dar yra per šimtas civilių asmenų
- J.Bidenui neramu, kad V.Putinas neturi kaip atsitraukti iš Ukrainos
- Europos Komisija kitą mėnesį pateiks savo atsakymą dėl karo draskomos Ukrainos prašymo tapti Bendrijos nare
- Iziume po rusų sugriautu pastatu rasti 44 civilių palaikai
- Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas buvo apipiltas raudonais dažais, kai dėjo gėlių vainiką sovietų karių kapinėse
- Baltarusija paskelbė siunčianti savo greitojo reagavimo pajėgas prie sienos su Ukraina
- JAV žvalgybos vadovė mano, kad V.Putinas paskelbs karo padėtį Rusijoje ir neapsiribos Donbasu.
Svarbiausias pirmadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Amnesty International“: Rusijos agresija – viso pasaulio problema
00:43
Tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnès Callamard, kalbėdama per Ukrainos televiziją, pasakė, kad yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir kitų Rusijos lyderių pareiškimų, liudijančių apie jų neapykantą ukrainiečių tautai.
„Aš galiu suprasti, kodėl ukrainiečių tauta nori, kad būtų išaiškintas didžiausias nusikaltimas pasaulyje... yra pareiškimų, komentarų, Putino ir kitų Rusijos lyderių kalbų, kurie liudija apie jų neapykantą ukrainiečių tautai. Jie viską komentavo taip, tarsi Ukraina neegzistuotų. Šiuos pareiškimus mes panaudosime kaip įrodymus, kai tirsime genocido klausimą“, – sakė A.Callamard.
Ji taip pat pabrėžė, kad šiame kare prievarta tampa tuo, ko reikalauja lyderiai, nes jie sukuria atitinkamą sisteminį mąstymą.
„Prievarta tampa pagrindiniu veikimo būdu, į ją žiūrima tolerantiškai, o kartais už ją būna ir šlovinama... Nėra kontrolės, ir tai sukuria prievartinio elgesio sąlygas, egzistuoja nebaudžiamumo režimas. Prievarta tampa tuo, ko reikalauja lyderiai, jie sukuria sisteminį mąstymą, kuris neatmeta šių siaubingų poelgių. Visa tai mes matome šiame kare. Mes neturime įrodymų, kad vadovybė reikalauja kankinimų ir žmogžudysčių, bet mes turime įrodymų, kad vadovybė nestabdo šių nusikaltimų. Todėl jie vėl ir vėl kartojami“, – pažymėjo „Amnesty International“ generalinė sekretorė.
A.Callamard pabrėžė, kad jos vadovaujamos organizacijos misija yra perduoti likusiam pasauliui informaciją apie rusų Ukrainoje įvykdytų pažeidimų mastą ir pobūdį ir tai, kad Rusijos agresija yra viso pasaulio problema.
„Mes norime pranešti, kad šis karas tai ne tik Ukrainos problema, ne tik Europos ir tikrai ne NATO problema. Rusijos agresija – tai viso pasaulio problema. Yra daug šalių, kurios laikosi neutraliteto, netgi vis dar reiškia simpatiją Rusijai. Tad mūsų misija yra likusiam pasauliui perduoti informaciją apie rusų Ukrainoje įvykdytų pažeidimų mastą ir pobūdį. Negali būti neutraliteto Ukrainos klausimu. Ir, žinoma, neturi būti paramos Rusijos agresijai“, – pažymėjo A.Callamard.
„Azov“ paviešintose nuotraukose – suluošintų, bet nepalaužtų Mariupolio gynėjų portretai
22:06
Du mėnesius Mariupolį nuo Rusijos armijos gynęs ir dabar paskutinėje miesto citadelėje, gamyklos „Azovstal“ komplekse, apsiaustas pulkas „Azov“ prašo padėti evakuoti sužeistus karius.
„Azov“ kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją ir Raudonąjį Kryžių, prašydami padėti išgelbėti sunkiai sužeistus ir suluošintus miesto gynėjus, kuriems dabartinėmis sąlygomis neįmanoma suteikti tinkamos medicininės pagalbos.
Kartu su kreipimusi „Azov“ paviešino sužeistų karių, kuriems būtina tinkama medicininė pagalba, nuotraukas. Kai kurie iš jų suluošinti – jiems amputuotos rankos arba kojos, matyti gilūs sunkių sužeidimų randai. Nepaisant didelių fizinių kančių, karių veidai spindi vidine ramybe ir tvirtybe.
V.Rupšys: situacija Ukrainoje – stabili, ukrainiečių veiksmuose matosi progresas
22:03
Situacija karo niokojamoje Ukrainoje yra stabili, o šios šalies karių veiksmuose matosi progresas, teigia Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
„Dabar įvertinčiau, kad situacija stabili, matosi progresas Ukrainos veiksmuose. Tas jų kontrpuolimas ar kontrataka, kuri buvo prie Donecko, turėjo didelę sėkmę“, – antradienį LRT sakė V.Rupšys.
Jo teigimu, Rusijos kariams neišeina daryti spartaus ir plataus masto puolimo.
Tai, pasak kariuomenės vado, yra tendencija.
„Tai nuteikia optimistiškai ir matosi, kad Ukraina turi galimybes ne tik išlaikyti teritorijas, bet aš matau galimybę, kad kai kurias teritorijas gali ir atsiimti“, – teigė kariuomenės vadas.
Kyjivas: dėl Rusijos veiksmų dujų tiekimas į Europą per Ukrainą gali sumažėti trečdaliu
22:00
Ukraina bus priversta nuo trečiadienio trečdaliu sumažinti per šalį tranzitu į Europą pumpuojamų rusiškų dujų srautą, nes į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos užėmė vieną šiam tiekimui labai svarbų infrastruktūros objektą, naujienų agentūra „Unian“ citavo ukrainiečių dujų transporto sistemos operatorę.
Bendrovė GTSOU antradienį nurodė, kad Ukraina nuo trečiadienio sustabdys dujų tranzitą per vieną pumpavimo stotį rytinėje Luhansko srityje, kai šią teritoriją užėmė Rusijos pajėgos.
GTSOU „praneša apie susiklosčiusias force majeure aplinkybes, dėl kurių tampa neįmanomas tolesnis dujų transportavimas“ per Sochranivkos dujų kiekio matavimo stotį ir Novopskovo kompresorių stotį prie sienos su Rusija, „kurios yra okupuotoje teritorijoje“, „Unian“ citavo operatorės tinklalapyje paskelbtą pranešimą.
Įmonė nurodė, kad per Novopskovo stotį perpumpuojama beveik trečdalis Rusijos Europai per Ukrainą tiekiamų dujų – iki 32,6 mln. kubinių metrų per parą.
GTSOU nurodė negalinti vykdyti okupuotoje teritorijoje atsidūrusios kompresorių stoties ir kitų dujų infrastruktūros objektų techninės kontroles.
Bendrovė pabrėžė, kad Rusijos pajėgų kišimasis į technologinius procesus, įskaitant „nesankcionuotą dujų nuleidimą iš tranzito srauto“, sukėlė „pavojų visos Ukrainos dujų transporto sistemos stabilumui ir saugumui“.
GTSOU pridūrė, kad siekdama vykdyti įsipareigojimus partneriams Europoje laikinai galėtų nukreipti tranzito pajėgumus kitu maršrutu per Kyjivo tebekontroliuojamą šalies teritoriją.
Kyjivas: Ukrainos narystė ES yra „karo ir taikos reikalas“ Europai
21:45
Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalies narystė Europos Sąjungoje žemynui yra „karo ir taikos“ klausimas.
„Noriu pabrėžti, kad Ukrainos narystė ES yra karo ir taikos Europoje reikalas“, per spaudos konferenciją sakė diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė pradėjo invaziją į Ukrainą, teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.
„Viena iš priežasčių, kodėl prasidėjo šis karas – kad Putinas buvo įsitikinęs, jog Europai Ukrainos nereikia“, – sakė D.Kuleba.
Seimas kviečia Suomiją ir Švediją teikti paraiškas į NATO, žada greitą ratifikavimą
18:43
Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria kviečia Suomiją ir Švediją teikti paraiškas dėl narytės NATO, žada greitą ratifikavimą.
Už dokumentą balsavo 88 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Rezoliuciją inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
Joje teigiama, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos karo prieš Ukrainą pasikeitus saugumo situacijai regione Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie Aljanso reikšmingai padidintų regiono saugumą ir apginamumą.
Taip pat dokumentu Seimas išsako lūkestį, kad Suomijai ir Švedijai nusprendus prisidėti prie NATO, ratifikavimo procesas valstybių parlamentuose vyks sklandžiai ir greitai, žada greitą Lietuvos sprendimą.
Suomija ir Švedija yra NATO partnerės, nors oficialiai Aljansui nepriklauso. Diskusijas dėl prisijungimo prie NATO šalių politikai pradėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą, stiprėjant baimėms dėl karinio saugumo.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) asmeninę poziciją dėl narystės NATO ketina paskelbti gegužės 12 dieną, Švedijos valdantieji socialdemokratai partijos sprendimą žada gegužės 15 dieną.
Daugelio ekspertų nuomone, abi šalys netrukus galutinai apsispręs dėl stojimo paraiškos, kad ją būtų galima pateikti iki NATO viršūnių susitikimo birželį.
Suomijos parlamento gynybos komitetas pritarė šalies stojimui į NATO
18:43 Atnaujinta 21:46
Suomijos parlamento gynybos komitetas antradienį išreiškė palaikymą šalies stojimui į NATO ir pareiškė, kad toks sprendinys būtų geriausias šalies saugumui garantuoti, taip pat labai padėtų atgrasyti kaimyninės Rusijos potencialią agresiją.
Komiteto pirmininkas Petteri Orpo, pagrindinės opozicinės Nacionalinės koalicijos partijos lyderis, pranešime rašo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos saugumo padėtis iš pagrindų pakito.
P.Orpo pabrėžė, kad galima narystė Vakarų šalių kariniame bloke Suomijai būtų vien su gynyba susijęs sprendinys. Ši 5,5 mln. gyventojų turinti šalis turi ilgiausią sieną su Rusija iš visų Europos Sąjungos narių.
„Suomija įstotų į NATO, kad maksimaliai padidintų savo saugumą ir šalies gynybą. Tai nebūtų prieš nieką nukreipta“, – antradienį žurnalistams sakė P.Orpo.
Tikimasi, kad Suomija vėliau šį mėnesį paskelbs, ar sieks įstoti į Aljansą.
Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų. Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą ir pradėjo invaziją, kurią Kyjivas ir Vakarų valstybės vadina neišprovokuota ir nepagrįsta.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas apsilankys Suomijoje ir Švedijoje, antradienį pranešė vyriausybės kanceliarija Dauningo gatvėje, šioms Šiaurės šalims svarstant galimybę prisijungti prie NATO po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
B.Johnsono atstovas žurnalistams pranešė, kad premjeras trečiadienį vyks į abi šalis diskusijų dėl Ukrainos ir Europos saugumo platesniu mastu.
„Mes pasisakome už šalių demokratines galimybes apsispręsti dėl tokių dalykų kaip narystė NATO“, – pridūrė jis.
„Suprantame Švedijos ir Suomijos pozicijas, todėl premjeras ketina aptarti šiuos saugumo klausimus platesniu mastu“, – pareiškė atstovas.
JAV žvalgybos vadovė: V.Putinas tikriausiai įves Rusijoje karo padėtį
18:42 Atnaujinta 21:58
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos karo neužbaigs Donbaso kampanija ir yra pasiryžęs sukurti sausumos tiltą į Rusijos kontroliuojamą Moldovos regioną, antradienį sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.
JAV žvalgybos nuomone, taip pat didėja tikimybė, kad V.Putinas mobilizuos visą savo šalį ir įves joje karo padėtį, be to, bandys atkaklumu silpninti Vakarų ryžtą padėti Ukrainai.
„Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas rengiasi ilgam konfliktui Ukrainoje ir jo metu dar ketina pasiekti tikslų už Donbaso ribų“, – sakė A.Haines.
V.Putino sprendimas sutelkti Rusijos pajėgas Ukrainos rytiniame Donbaso regione yra „tik laikina permaina“ nepavykus užimti Kyjivo šiaurėje, mano JAV žvalgyba.
Rusijos pajėgos ketina užimti daugiau teritorijų Juodosios jūros pakrantėse, iš dalies tam, kad būtų užtikrinti vandens ištekliai 2014-aisiais Maskvos aneksuotam Krymui, Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė A.Haines.
„Matome požymių, kad Rusijos kariuomenė nori pratęsti sausumos tiltą į Uždniestrę“, – sakė ji, paminėdama Maskvos remiamų separatistų regioną Moldovoje, prie Ukrainos pietvakarinės sienos.
Galima karo padėtis
Tačiau ji teigė, kad dabartinės rusų pajėgos yra nepakankamai didelės ar stiprios visai šiai teritorijai užimti ir išlaikyti be didesnio karių ir išteklių mobilizavimo Rusijoje.
V.Putino ambicijos yra didesnės nei Rusijos dabartiniai įprastiniai kariniai pajėgumai, ir tai „tikriausiai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais galime judėti labiau neprognozuojama ir potencialiai eskaluojama trajektorija“, sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė.
„Dabartinė tendencija didina tikimybę, kad prezidentas Putinas imsis drastiškesnių priemonių, įskaitant karo padėties įvedimą, pramoninės gamybos perorientavimą ar potencialiai eskaluojamas karines galimybes, kad atlaisvintų išteklius, reikalingus jo tikslams pasiekti“, – sakė ji.
Rusijos pajėgos labiau stengsis sutrikdyti Vakarų karinį tiekimą Ukrainai, be to, Maskva galėtų bandyti keršyti už ekonomines sankcijas.
Pasak A.Haines, Rusijos lyderis tikisi, kad karui užsitęsus jis galės išlaukti, kol Vakarai pavargs teikti paramą Ukrainai.
„Putinas tikriausiai taip pat mano, kad Rusija turi daugiau galimybių ir pasiryžimo ištverti sunkumus nei jo priešininkai, ir turbūt tikisi, kad JAV ir ES ryžtas silpnės didėjant maisto trūkumui, infliacijai ir energijos kainoms“, – kalbėjo ji.
„Aklavietė“
Per tą patį posėdį Gynybos žvalgybos agentūros vadovas generolas leitenantas Scottas Berrieras sakė, kad dabartinės kovos prie ilgo fronto Donbase pradeda panėšėti į aklavietę.
Pasak jo, tai galėtų pasikeisti, jei Maskva oficialiai paskelbtų karą ir visuotinę karinę mobilizaciją savo pajėgoms pastiprinti.
„Jei Rusija nepaskelbs karo ir mobilizacijos, aklavietė kažkiek užtruks ir aš neįsivaizduoju nė vienos šalies prasilaužimo“, – sakė S.Berrieras.
„Jei jie tikrai mobilizuosis ir tikrai paskelbs karą, į kovą įsitrauks dar tūkstančiai karių ir nors jie gali nebūti labai gerai parengti ir kompetentingi, jie vis tiek padidins masę ir atneš daug daugiau amunicijos“, – sakė jis.
Kalbos apie branduolinius ginklus
Visą JAV žvalgybos bendruomenę, įskaitant CŽV ir Nacionalinio saugumo agentūrą, prižiūrinti A.Haines informavo, jog nemanoma, kad Rusijos lyderis yra pasirengęs eskaluoti konfliktą branduolinių ginklų dislokavimu.
V.Putinas vartoja „branduolinę retoriką“, kad Vakarai bijotų remti Ukrainą, nurodė A.Haines.
Kadangi jam atrodo, jog Vakarai ignoruoja šiuos grasinimus, Rusija galėtų griežtinti retoriką pradėdamas naujas branduolinių pajėgų pratybas, sakė ji.
Vis dėlto JAV žvalgyba mano, kad V.Putinas net mažesnių „taktinių“ branduolinių ginklų panaudojimui pritartų tik tuo atveju, jei pačiai Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.
Pasak A.Haines, Maskva imtų vis aiškiau signalizuoti, kada būtų pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą.
Kyjivas giria Berlyno „pasikeitusią poziciją“ dėl naftos embargo Rusijai, ginklų Ukrainai
17:51 Atnaujinta 21:48
Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad Kyjivas dėkingas Berlynui už pasikeitusią poziciją Maskvos atžvilgiu, įskaitant nuomonę dėl rusiškos naftos embargo ir ginkluotės tiekimo Ukrainai.
„Norėčiau padėkoti Vokietijai, kad ji pakeitė poziciją dėl virtinės klausimų. Vokietija pakeitė savo poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai, ir kancleris [Olafas] Scholzas taip pat paskelbė pradedantis naują politiką Rusijos atžvilgiu“, – Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Vokietijos diplomatijos vadove Annalena Baerbock.
Jis taip pat padėkojo Berlynui už „palaikymą [Rusijos] naftos embargo įvedimui“.
Rusiškos naftos embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi dalis Bendrijos narių, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos.
„Mes suprantame, kad Vokietijai tai buvo sunkus sprendimas“, – pareiškė D.Kuleba.
Jis taip pat sakė, kad Ukrainos siekis tapti Europos Sąjungos nare yra „karo ir taikos Europoje klausimas“.
Europos Komisija pažadėjo kitą mėnesį pateikti atsakymą į Ukrainos prašymą dėl narystės.
„Viena priežasčių, kodėl prasidėjo šis karas, yra ta, kad Putinas buvo įsitikinęs, kad Europai nereikia Ukrainos“, – pareiškė D.Kuleba.
Antradienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir Nyderlandų diplomatijos vadovas Wopke Hoekstra netikėtai atvyko į Ukrainą ir apsilankė karo nuniokotose Kyjivo apylinkėse.
