Naujienų agentūros AFP fotografo užfiksuotose nuotraukose matyti, kaip dronai žemai skrieja Kyjivo dangumi, o policijos pareigūnai į juos šaudo iš žemės. Kituose vaizduose matėsi dūmai, kylantys iš sprogimų vietų visame mieste.
Prieš pat pirmąjį sprogimą apie 6 val. 35 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Kyjive pasigirdo oro pavojaus sirenos, o vėliau jos aidėjo didžiojoje šalies dalyje.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad sostinėje per Rusijos surengtą iranietiškų bepiločių lėktuvų ataką buvo apgadintas gyvenamasis namas ir taikytasi į centrinę geležinkelio stotį. Miestui buvo smogta keturis kartus.
„Sostinę atakavo dronai-kamikadzės“, – socialiniame tinkle pareiškė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Rusai mano, kad tai jiems padės, bet tai rodo jų neviltį“, – pridūrė jis.
„Mums reikia daugiau oro gynybos sistemų ir kuo greičiau. Daugiau ginklų dangui ginti ir priešui naikinti“, – sakė A.Jermakas.
Išpuoliai įvykdyti praėjus lygiai savaitei po to, kai Rusija surengė masinius raketų smūgius prieš Ukrainos sostinę ir miestus visoje šalyje.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad dėl bepiločio lėktuvo atakos kilo gaisras ir buvo apgadinti keli pastatai centriniame Ševčenkos rajone, ir perspėjo gyventojus trauktis į slėptuves.
„Dirba ugniagesių tarnybos. Buvo apgadinti keli gyvenamieji pastatai. Medikai yra vietoje“, – sakė jis platformoje „Telegram“.
„Tiksliname informaciją apie aukas“, – pridūrė meras.
V.Klyčko taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje, jo teigimu, matyti apdegusios vieno iš dronų-kamikadzių, kurie gali pakibti ore ir laukti taikinio, kurį galėtų atakuoti, nuolaužos.
Iranietiški dronai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad Irano bepiločiai lėktuvai buvo panaudoti Maskvos atakoms prieš energetikos infrastruktūrą keliuose miestuose, nors Teheranas neigia tiekęs Rusijai ginklus šiam karui.
Spalio 10 dieną Rusija raketomis smarkiai apšaudė Kyjivą ir kitus miestus; tai buvo didžiausia smūgių banga per kelis mėnesius.
Per šias tarptautinį pasipiktinimą išprovokavusias atakas žuvo mažiausiai 19 žmonių, dar 105 buvo sužeisti.
Maskva smūgius tęsė ir spalio 11-ąją – apšaudė energijos infrastruktūros objektus Vakarų Ukrainoje, toli nuo fronto.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad taip buvo keršijama už sprogimą, smarkiai apgadinusį svarbų Krymo tiltą.
Penktadienį V.Putinas išreiškė pasitenkinimą ir sakė, kad „kol kas“ nėra poreikio suduoti Ukrainai tolesnių didelių smūgių.
V.Putinas taip pat tvirtino, kad Maskva invazijos Ukrainoje metu „viską daro teisingai“. Taip jis teigė nepaisydamas virtinės gėdingų pralaimėjimų prieš Ukrainos pajėgas.
Ukrainos pietuose ukrainiečių pajėgos vis labiau artėja prie Chersono – pagrindinio miesto į šiaurę nuo Krymo esančiame regione.
Chersono sritis yra tarp keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva neseniai paskelbė aneksavusi, o pats Chersonas buvo pirmas didelis rusų kariuomenės užimtas miestas.
Vašingtonas penktadienį paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą „po Rusijos brutalių raketų atakų prieš civilius visoje Ukrainoje“.
Papildoma 725 mln. dolerių karinė pagalba Kyjivui apims daugiau amunicijos raketų sistemoms HIMARS, kurias Ukraina jau naudoja Rusijos taikiniams niokoti.
Bendra Jungtinių Valstijų karinės pagalbos Ukrainai suma nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją pasiekė 17,6 mlrd. dolerių (18,1 mlrd. eurų).
