Maskva atakavo raketų gamyklą ir karių mokymo centrus, Ukraina atsakė naftos platformos apšaudymu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusija į karą dabar įtraukiama aktyviau nei Rusijos sukeltos invazijos pradžioje. Be to, pasak V.Zelenskio, Kremlius „jau apsisprendė“.

„Šiandien noriu asmeniškai kreiptis į Baltarusijos žmones – tiek civilius, tiek uniformuotus. Kremlius jau viską nusprendė už jus. Jūsų gyvybės jiems nieko vertos. Tačiau jūs nesate vergai ar nekenksminga mėsa, jūs neturite mirti. Ir jūs turite teisę neleisti niekam spręsti už jus, kas su jumis nutiks“, – vakariniame kreipimesi kalbėjo V.Zelenskis.

„Rusijos vadovybė nori įtraukti jus, visus baltarusius, į karą. Jie nori sukelti neapykantą tarp mūsų. Paprasti žmonės Baltarusijoje dabar gali daug prarasti. Žinau, kad šiame kare neprivalote dalyvauti. Jūsų gyvybės priklauso tik jums, o ne kažkam Kremliuje“, – baltarusiškai kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Kremliaus naujienų agentūra RIA cituoja prorusiškų separatistų pareigūną, kuris sakė, kad separatistų pajėgos sekmadienį iš Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“ evakavo daugiau kaip 250 žmonių, įskaitant vaikus.

Nuotr. iš S.Haidajaus „Facebook“ profilio/Griuvėsiai Lysyčanske

Gamyklą supanti pramoninė teritorija buvo paskutinė Ukrainos pajėgų kontroliuojama miesto dalis.

Rusijos naujienų agentūra TASS citavo tą patį pareigūną, kuris teigė, kad pajėgos dabar žengia į Lysyčanską, esantį kitapus upės nuo Sjevjerodonecko.

Lysychanskas dabar yra paskutinis didelis miestas, kurį Ukraina kontroliuoja Luhanske, praneša „Reuters“.

Kanada sekmadienį, reaguodama į Rusijos karinį agresyvumą, pasiuntė du karo laivus į Baltijos jūrą ir Šiaurės Atlanto regioną, kurie prisijungs prie jau dislokuotų fregatų, kad sustiprintų NATO rytinį flangą.

Pasak Kanados karinio jūrų laivyno pranešimo, laivai „Kingston“ ir „Summerside“ išplaukė keturių mėnesių dislokavimui, kuris yra dalis „atgrasymo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje“.

Jame pažymima, jog iki spalio šie laivai dalyvaus karinio jūrų laivyno minų valymo pratybose bei išlaikys „aukštą parengtį“, leidžiančią jiems „greitai ir efektyviai reaguoti remiant bet kokias NATO operacijas“.

Planuojama, kad kiti du Kanados karo laivai „Halifax“ ir „Montreal“ liepos mėnesį grįš į savo pagrindinį dislokavimo uostą iš operacijos „Reassurance“, kuri šiuo metu yra didžiausia Kanados karinių jūrų pajėgų operacija užsienyje.

Misijoje taip pat dalyvauja maždaug septyni šimtai Kanados karių Latvijoje, turinčių artilerijos ir elektroninės kovos pajėgumų, taip pat keli kariniai orlaiviai.

Ukrainos pajėgos Juodojoje jūroje atakavo naftos gręžimo platformą, priklausančią Krymo naftos ir dujų bendrovei „Chernomorneftegaz“, sekmadienį vietos pareigūnus informavo Rusijos naujienų agentūra TASS.

Šios platformos kontrolę Rusijos remiami pareigūnai perėmė iš Ukrainos nacionalinės dujų operatorės „Naftogaz“ Maskvai 2014 metais aneksavus pusiasalį.

„Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymas, aukų nėra“, – TASS. citavo Krymo gelbėjimo tarnybų atstovą.

Daugiau detalių nepateikiama.

Ukraina vėl įsigijo ginklų iš Vokietijos. Šį kartą – prieštankinius granatsvaidžius „RGW 90 Matador“, praneša UNIAN.

Kyjivas savo lėšomis tiesiogiai iš Vokietijos pramonės sektoriaus įsigijo 2900 prieštankinių vienetų šių ginklų.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris ir jo Ukrainos kolega Serhijus Marčenka pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Berlyno negražintino 1 mlrd. eurų vertės finansavimo Kijevui.

Pasak Ukrainos finansų ministerijos pranešimo, lėšos skirtos Ukrainos valstybės biudžeto prioritetinėms socialinėms ir humanitarinėms išlaidoms karo padėties metu finansuoti, naudojant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) administracinės sąskaitos mechanizmą.

Ukrainos ministras padėkojo „Vokietijai ir visiems“, kurių pastangomis pavyko greitai sudaryti šį susitarimą, teigiama pranešime.

„Tikimės šias lėšas gauti artimiausiu metus. Šis garantas yra itin reikšmingas indėlis paramos mūsų valstybei šiuo sunkiu laikotarpiu. Labai aukštai vertiname šią Vokietijos pagalbą“, – sakė S.Marčenka.

Nuo Rusijos karinės agresijos pradžios Ukraina iš Vokietijos jau yra gavusi ilgalaikę lengvatinę 300 mln. eurų paskolą nacionaliniam biudžetui finansuoti.

„Visos imperijos galiausiai žlunga. Rusija yra kita“, – leidiniui „The Moscow Times“ pareiškė istorikas Aleksandras Etkindas. Nors rusų įsibrovėliai pamažu užima vis daugiau Ukrainos teritorijos, 15min kalbinti ekspertai neatmeta, kad ateityje scenarijai gali pasisukti ir kita kryptimi: vienas iš jų – Rusijos subyrėjimas į atskiras valstybes.

„Nesiekiu Rusijos Federacijos žlugimo, bet jį prognozuoju, o tai yra didelis skirtumas. Subyrėjimo buvo galima išvengti – būtų pakakę nepradėti karo su Ukraina. Tačiau revanšizmas buvo stipresnis už atsargumą.

Šios federacijos – sudėtingos, dirbtinės, labai nelygiavertės ir vis labiau neproduktyvios bendruomenės – žlugimas įvyks dėl jos vadovų Maskvoje ir tik dėl jų. Tie, kurie myli federaciją; tie, kurie mano, kad jei ji išnyktų, žmonėms būtų blogiau; tie, kurie vieningos Rusijos idėją laiko pagrindine ir net vienintele politine vertybe – visi turėtų kaltinti tuos ir tik tuos, kurie pradėjo šį karą“, – rašė istorikas A.Etkindas.

Jis nesiėmė prognozuoti, į kiek dalių galėtų suskilti Rusijos Federacija, galbūt šios dalys atitiks dabartines jos respublikų ir provincijų ribas.

„Deutsche Welle“ apžvalgininkas Konstantinas Egertas interviu 15min teigė, kad karas Ukrainoje parodė – potencialas Rusijai ateityje subyrėti tikrai yra. Jis įvardijo ir kelis galimus Rusijos suirimo scenarijus.

Tuo metu Ukrainoje veikiančio Krymo totorių televizijos kanalo ATR direktoriaus pavaduotojas, žurnalistas Aideras Muždabajevas įsitikinęs: „Rusija nėra federacija, o imperija“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų jau išvežė daugiau kaip 400 tūkst. tonų grūdų. 

Apie tai prakalbo Žemės ūkio ministerijos vadovo pirmasis pavaduotojas Tarasas Visockis, rašo pravda.ua.

Pasak jos, šiose teritorijose iš viso buvo beveik pusantro milijono tonų grūdų. 

Rusija sekmadienį paskelbė, kad per anksti ryte jos surengtą smūgį Ukrainos sostinei Kyjivui pataikyta į raketų gamyklą.

Taikinys buvo gamykla „Artiom“, kaip „karinės infrastruktūros objektas“, sakoma Rusijos Gynybos ministerijos pareiškime.

Ministerija pridūrė, kad netoliese esantį gyvenamąjį pastatą apgadino ukrainiečių oro gynybos raketa.

Anksti sekmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo keli sprogimai, o naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad netoli miesto centro esančiame gyvenamajame komplekse įvyko sprogimas, sukėlęs gaisrą ir pilkų dūmų debesis.

Miesto meras Vitalijus Klyčko pareiškė, kad pirmuoju per beveik tris savaites Rusijos smūgiu sostinėje siekta „įbauginti ukrainiečius“ likus kelioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo.

Per Rusijos smūgius Kyjivui žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši žmonės, tarp jų septynerių metų mergaitė, vėliau pranešė V.Klyčko.

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši žmonės, tarp jų septynerių metų mergaitė, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

„Rastas lavonas. Šeši gyventojai sužeisti. Keturi iš jų, įskaitant septynerių metų mergaitę, hospitalizuoti“, – sakė meras.

Iš pradžių skelbta, kad per Rusijos raketų smūgius Kyjivui – pirmuosius po beveik trijų savaičių pertraukos – buvo sužeisti du žmonės.