„Nepaisant didelių nuostolių, priešas didina pastangas, pasitelkdamas naujus šarvuočius, kuriais periodiškai pasiekia taktinių laimėjimų“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Tuo pat metu Ukrainos energetikos ministerija paragino milijonus civilių įkrauti akumuliatorius, ištraukti iš sandėlių generatorius ir „būti pasirengusiems bet kokiam scenarijui“.
NATO vadas Europoje: jei ir toliau neremsime Ukrainos, Ukraina gali pralaimėti.
Kritiškai trūkstant amunicijos, vadai fronto linijose yra priversti priimti sudėtingus sprendimus: kur ir kaip efektyviai panaudoti ribotus išteklius.
Dar prieš sustabdant Jungtinių Valstijų karinę pagalbą, Ukrainos vadai ir karo analitikai perspėjo, kad tretieji karo metai bus itin sunkūs.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą dar kartą perspėjo, kad vėluojanti JAV pagalba gilina iššūkius fronte. Jis taip pat pakartojo, kad pavasario pabaigoje arba vasaros pabaigoje Kremliaus pajėgos ruošiasi dideliam puolimui.
„The New York Times“ įvardijo, kad šiuo metu Ukraina susiduria su trimis esminiais iššūkiais: amunicijos trūkumu, gerai apmokytų karių trūkumu ir sumažėjusiais oro gynybos pajėgumais. Rusijai intensyvinant puolimą, kiekviena problema didina kitų pažeidžiamumų poveikį ir didina riziką, kad Rusijos pajėgos pralauš Ukrainos gynybą.
Amunicijos trūkumas
Praėjusią savaitę Jungtinių Valstijų Kongrese kalbėdamas su įstatymų leidėjais vyriausiasis JAV karinis vadas Europoje generolas Christopheris Cavoli įvertino kritišką šaudmenų trūkumą Ukrainoje.
„Jei viena pusė gali šaudyti, o kita negali šauti atgal, pralaimi ta pusė, kuri neatsišaudo“, – pareiškė generolas.
Pasak jo, Amerika aprūpino Ukrainą didžiąja dalimi artilerijos amunicijos, o Rusija netrukus galės iššaudyti po 10 sviedinių kiekvienam paleistam ukrainietiškam sviediniui.
„Jei ir toliau neremsime Ukrainos, Ukraina gali pralaimėti“, – perspėjo Ch.Cavoli, ragindamas įstatymų leidėjus patvirtinti naują pagalbos paketą.
Raketos, sviediniai ir šaudmenys yra pagrindinės karo priemonės. Nors bepiločiai orlaiviai gerokai pakeitė mūšio lauką, jų veiksmingumas yra šiek tiek ribotas.
„Dronai gali veiksmingai naikinti karinę įrangą ir tankus. Tačiau dronais negalima sunaikinti gynybinių linijų“, – atkreipė dėmesį Viktoras Nazarovas, buvusio vyriausiojo kariuomenės vado Valerijaus Zalužno patarėjas.
Kai priešas turi penkių prie vieno pranašumą, jis gali pulti. Kai persvara pasiekia dešimt su vienu, jie gali pasiekti sėkmę, pridūrė jis.
Metų pradžioje iš ukrainiečių išplėšusios Avdijivkos kontrolę, Rusijos pajėgos didelėmis sąnaudomis užėmė tik nedidelius žemės lopinėlius, bet nepasiekė reikšmingo operatyvinio proveržio. Tačiau papildžiusi savo arsenalą su Šiaurės Korėjos ir Irano pagalba, Rusija naudojasi šiltomis ir sausomis oro sąlygomis, kad surengtų atakas su dešimtimis tankų ir kovos mašinų.
Generolas O.Syrskis įvertino, kad Rusija bando pasinaudoti šiuo momentu, jog pasiektų operatyvinį proveržį keliose pagrindinėse linijose, keliančiose didžiausią tiesioginę grėsmę Časiv Jaro miestui.
Šis smarkiai įtvirtintas miestas ant kalvos saugo kai kurių didžiausių Donbaso miestų aglomeraciją, įskaitant rytinės vadovybės bazę Kramatorske.
Ukrainos vadai tikisi, kad kelios Europos sąjungininkų iniciatyvos suteikti šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių netrukus pradės lengvinti jų kovą.
Mobilizacija
Praėjusią savaitę Ukrainos pajėgų rytuose vadas generolas Jurijus Sodolis nupiešė niūrų Ukrainos kariuomenės pajėgumų paveikslą, papasakodamas, kad pėstininkų kariai be didelės artilerijos paramos sunkiai išlaiko savo pozicijas.
Negana to, aštuonių-dešimties karių grupei paprastai pavedama ginti 100 metrų fronto liniją, tačiau Ukraina ne visada gali išstatyti visą grupę.
„Jei yra tik du kariai, jie gali ginti 20 metrų fronto. Iš karto kyla klausimas: kas gins likusius 80 metrų?“ – klausė J.Sodolis.
Parlamentas neseniai priėmė įstatymus dėl mobilizacijos, antradienį įstatymo projektą pasirašė prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau šis procesas užtruko kelis mėnesius.
Siekdama patenkinti neatidėliotinus poreikius, Ukrainos vadovybė pareiškė, kad į kovines pozicijas išsiųs „tūkstančius“ karių, kurie šiuo metu yra užnugaryje. Tačiau dėl to kyla kita problema: užtikrinti, kad šie kariai būtų tinkamai apmokyti.
Pasak O.Syrskio, apmokymų kokybė yra „rimta problema“. Generalinis štabas siekia, kad į šį procesą būtų labiau įtraukti kovų veteranai, kad padėtis pagerėtų. Tačiau jokie mokymai negali apsaugoti nuo galingų sklendžiančių aviacinių bombų, kurias Rusija naudoja Ukrainos įtvirtinimams naikinti.
Rusai naudojasi šių oro gynybos sistemų atitraukimu nuo fronto linijos, kad galėtų lėtai, bet stabiliai siekti laimėjimų sausumoje.
Ukrainiečiai sako, kad jiems skubiai reikia Vakarų sąjungininkų pagalbos, kuri padėtų uždaryti šalies dangų. Tačiau kol kas jų pagalbos šauksmas atsako nesulaukė.
Oro gynyba
„Jei kalbame apie oro karą, jį reikėtų padalyti į dvi dalis. Pirmoji dalis yra mūsų oro ir raketinė gynyba nuo Rusijos raketų atakų visoje mūsų šalyje. Antroji dalis – tai, kaip atrodo karas ore fronto linijoje“, – aiškino V.Nazarovas.
Ukraina kovoja abiejuose frontuose. Specialiame pranešime apie oro kampaniją Karo tyrimų institutas pažymėjo, kad vadai susidūrė su sudėtingu pasirinkimu, kaip dislokuoti oro gynybą. Reikia sistemų, galinčių perimti Rusijos raketas, nukreiptas į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.
„Rusai naudojasi šių oro gynybos sistemų atitraukimu nuo fronto linijos, kad galėtų lėtai, bet stabiliai siekti laimėjimų sausumoje“, – vertino analitikai.
Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pablogėjimas taip pat leido Rusijai sėkmingiau taikytis į ypatingos svarbos infrastruktūrą. Tai gali turėti „kaskadinį poveikį“ Ukrainos gebėjimui didinti savo ginklų gamybą.
V.Zelenskis anksčiau nurodė, kad Ukrainoje veikia apie 500 gynybos įmonių, kuriose dirba beveik 300 tūkst. žmonių, gaminančių sviedinius, minosvaidžius, šarvuočius, prieštankinius ginklus, elektroninės kovos sistemas, dronus ir kitą amuniciją. Tačiau gamykloms reikia elektros energijos.
„Ukraina bandė atremti Rusijos grėsmę, atakuodama Rusijos aerodromus ir kritinę infrastruktūrą per seriją bepiločių lėktuvų smūgių, tačiau pareigūnai Kyjive neturi iliuzijų: be sudėtingų vakarietiškų oro gynybos sistemų jie turi problemų“, – rašo „The New York Times“.
Kyjivas tikisi, kad ukrainiečių pilotai, šiuo metu besimokantys valdyti naikintuvus F-16, iki vasaros jau skraidys virš Ukrainos. Tačiau vis dar abejojant dėl JAV pagalbos, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba deda daug pastangų, kad gautų bent septynias „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos baterijas, kurios šiuo metu nenaudojamos Europoje.