Prieš Rumunijai sausio 1-ąją perėmus šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą Bendrijai, Europos Komisijos (EK) vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris išreiškė abejones Bukarešto sugebėjimu tai daryti.
Net jei Rumunija yra „techniškai gerai pasirengusi“, „Bukarešto vyriausybė ne visiškai supranta, ką reiškia vadovauti ES šalims,“ – interviu dienraščiui „Die Welt“ pareiškė J.C.Junckeris.
Jis nurodė, kad ES pirmininkaujanti valstybė „turi būti pasirengusi išklausyti kitus ir nustumti savo pačios problemas į šalį. Dėl šito turiu tam tikrų abejonių.“
O problemų šalyje – nemažai. 2007 metais ES nare tapusioje Rumunijoje atlyginimai – vieni žemiausi bloke, šalyje klesti korupcija: organizacijos „Transparency International“ 2017 metų korupcijos indekse šalis užima 59-ąją vietą iš 180.
Be to, pastaraisiais metais Rumuniją purtė protestai dėl planuojamos teismų sistemos reformos, kuri, kritikų teigimu, keltų pavojų įstatymo viršenybės principui.
O visų šių problemų įkūnijimu galima laikyti internetinių pokštų herojumi tapusį galingiausią Rumunijos politiką L.Dragnea, vadovaujantį valdančiajai Socialdemokratų partijai (PSD).
Lyderis be ideologijos
„The Financial Times“ rašo, kad kiekvieno, nerimaujančio, jog Rumunija taps L.Dragnea tvirtove, baimės pažvelgus į gimtąjį politiko miestą Aleksandriją tik pasitvirtina. Vila su teniso laukais ir baseinu stovi netoli vieno neturtingiausių Rumunijos regiono sostinės centro.
Už kelių kvartalų nuo L.Dragnea vilos – socialinės rūpybos tarnybos būstinė, kuriai kadaise vadovavo buvusi politiko žmona Bombonica.
Šį birželį L.Dragnea buvo nuteistas 3,5 metų kalėjimo už piktnaudžiavimą galia, kai vadovaudamas apskričiai padėjo šioje tarnyboje išlaikyti darbo vietas dviem asmenims iš SDP partijos. Politikas tokį teismo sprendimą apskundė.
Šiame mieste stūkso ir kelius tiesiančios kompanijos „Tel Drum“ kompleksas. Tyrėjai mano, kad būtent ši įmonė tapo L.Dragnea, jo šeimos ir vietos verslininkų praturtėjimo įrankiu.
Pasak teisėsaugos, vienas iš sukčiavimo būdų – dirbtinai išpūstas kompanijos nutiestų kelių ilgis. Pasak ES audito tarnybos „Olaf“, kilometrus žymintys ženklai buvo išdėlioti 800 metrų atstumu. L.Dragnea tokius kaltinimus neigia.
„Jie mano, kad yra nenugalimi“, – teigė Aleksandrijoje dirbanti žurnalistė Carmen Dumitrescu, metų metus tirianti L.Dragnea ir „Tel Drum“.
Valdančiosios PSD lyderis negali tapti premjeru, nes buvo nuteistas dėl sukčiavimo rinkimuose. Vis dėlto, jo kritikai tikina, kad būtent L.Dragnea iš tikrųjų kontroliuoja vyriausybę, be to, jis daro didelę įtaką gindamasis ir gindamas kitus politinio elito narius nuo su korupcija kovojančių prokurorų.
Pavyzdžiui, praeitą mėnesį L.Dragnea vėl paragino premjerę Vioricą Dancilą įgyvendinti prieštaringai vertinamus teismų sistemos pokyčius, kurie leistų dekriminalizuoti korupciją. Tarp pasiūlymų – nebausti pareigūnų, kurių padaryta finansinė žala nesiekia 200 tūkst. eurų.
„Kodėl žodžiai „amnestija“ ir „malonės suteikimas“ yra tokia šventvagystė?“ – partijos susitikime retoriškai klausė L.Dragnea. Jis paragino bendrapartiečius už išdavystę įvykdyti apkaltą prezidentui Klausui Iohannisui, besipriešinančiam SDP siūlomoms priemonėms.
Nors L.Dragnea atstovauja centro kairiųjų vyriausybei, partijos lyderis neturi jokios aiškios darbotvarkės, skirtos ekonomikos ir visuomenės reformavimui.
„Ponas Dragnea yra pirmasis (Rumunijos) lyderis be jokios ideologijos. Santrumpoje PDS raidė D reiškė ne demokratus, o Dragnea“, – „The Financial Times“ teigė politologas Cristianas Tudoras Popescu.
Pavojus teismų sistemai
L.Dragnea savo karjerą pradėjo 1996 metais kaip Teleormano apskrities prefektas, jis apskrities tarybai vadovavo 12 metų. 2012 metais išrinktas į parlamentą, jis tapo vicepremjeru.
Kai premjero pareigas ėjęs Victoras Ponta buvo priverstas atsistatydinti dėl 64 žmones pražudžiusio ir korupcijos simboliu tapusio 2015-ųjų gaisro Bukarešte, L.Dragnea stojo už PDS partijos vairo.
2016 metais atvedęs partiją į pergalę parlamento rinkimuose, L.Dragnea tapo žemutinių parlamento rūmų pirmininku. Tą pačią savaitę politikui buvo pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu galia.
Po kelių savaičių jo pastangos dekriminalizuoti korupciją išprovokavo didžiausius protestus Rumunijos istorijoje nuo komunizmo griūties.
Vis dėlto parlamentas pakeitė įstatymus – suteikė vyriausybei daugiau galios skiriant ir atleidžiant magistratus. Tiesa, baudžiamojo kodekso pakeitimus vėliau atšaukė Konstitucinis teismas.
Praeitą liepą nacionalinio kovos su korupcija direktorato vadovė Laura Codruta Kovesi buvo priversta trauktis iš pareigų.
„Rumunija niekada nebuvo labiau korumpuota nei 2018-aisiais, kadangi dabar korupcija tapo institucionalizuota“, – sakė V.Ponta, suformavęs naują partiją.
V.Ponta: „Rumunija niekada nebuvo labiau korumpuota nei 2018-aisiais, kadangi dabar korupcija tapo institucionalizuota.“
„The Financial Times“ rašo, kad L.Dragnea populiarumas ypač smuko spalio pabaigoje, kai buvo rasti kietieji diskai, telefonas ir planšetinis kompiuteris. Šiuose įrenginiuose – dokumentai ir nuotraukos, atskleidžiančios, kad L.Dragnea medžiojo su „Tel Drum“ ir kitų įtakingų verslų vadovais.
„Kol kas jis yra nepopuliariausias partijos lyderis. Jis neturi rinkėjų bazės“, – tikino V.Ponta ir pridūrė, kad L.Dragnea galios išlaikymui pasitelkia įtakingus partijos narius, vietos administracijų darbuotojus ir verslininkus.
Partija – tyrėjų taikiklyje
PSD generalinis sekretorius Codrinas Stefanescu lapkritį televizijoje skundėsi, kad dėl „85 proc. apskričių ir nacionalinių lyderių“, įskaitant 1183 merus ir apskričių bei savivaldybių tarybų narius, daugiausia priklausančius PSD, pradėti tyrimai.
Kol Rumunijos prokurorai vykdo kelis tyrimus dėl L.Dragnea finansų, jų kolegos iš Brazilijos tiria, ar PSD lyderis per tarpininkus nenusipirko vasarnamių už nelegaliai įgytas lėšas.
Kol Rumunijos prokurorai vykdo kelis tyrimus dėl L.Dragnea finansų, jų kolegos iš Brazilijos tiria, ar PSD lyderis per tarpininkus nenusipirko vasarnamių už nelegaliai įgytas lėšas.
Kai Rumunija įstojo į ES, Briuselis įdiegė specialų stebėjimo mechanizmą, parodantį šalies progresą kovojant su grobstymu. 2018-ųjų lapkritį Briuselis išreiškė nerimą dėl Bukarešto puolimo prieš įstatymo viršenybę ir apkaltino prarandant ankstesnį progresą.
Tarsi įkvėptas nacionalisto Vengrijos premjero Viktoro Orbano, L.Dragnea ir jo sąjungininkai į tokius pastebėjimus atsakė puldami ES, nors 91 proc. rumunų nori išlikti bloko dalimi.
„Aš nebegaliu priimti Vakarų melų, kad kuriame įstatymus savo naudai“, – gruodį kalbėjo L.Dragnea.
Tiesa, iš V.Orbano L.Dragnea perėmė ir sąmokslo teoriją dėl vengrų kilmės filantropo George'o Soroso. Šį rugpjūtį PSD lyderis pareiškė, kad milijardierius užsakė jo nužudymą.
Toks politiko pareiškimas prajuokino rumunus, netrukus internetą užpildžiusius pokštais apie neva L.Dragnea nužudyti susiruošusius vėžliukus ninzes ir kitus neegzistuojančius personažus.
Augustinas Lazaras, kurį L.Dragnea stengiasi pašalinti iš Rumunijos generalinio prokuroro posto, tikino, kad atakos prieš ES ir teismų sistemą vykdomos dėl puikių šalies kovos su korupcija pareigūnų pasiekimų.
A.Lazaras: „Tarp žmonių, kuriuos paveikė teisinės procedūros, Europos vertybės staiga nebėra tokios populiarios.“
„Tarp žmonių, kuriuos paveikė teisinės procedūros, Europos vertybės staiga nebėra tokios populiarios“, – tikino A.Lazaras.
Pasak tyrimų centro „Expert Forum“ analitiko Sorino Ionitos, L.Dragnea vadovaujama partija visada buvo euroskeptiška, „tačiau Briuselyje ir Berlyne kalbėjo teisingus dalykus“.
„Tačiau dabar juos padrąsino Orbanas ir kiti – pamatė, kad jiems nieko nenutiko“, – mano S.Ionita.
