L.I.Lula da Silva smerkia kraštutinių dešiniųjų „teroro aktus“ Brazilijoje

Šimtai karių ir policijos pareigūnų buvo pasitelkta improvizuotai stovyklai prie kariuomenės būstinės sostinėje Brazilijoje išardyti.

Apie 3 000 buvusio prezidento Jairo Bolsonaro šalininkų ten buvo pasistatę palapines. Stovykla buvo naudojama kaip protestuotojų, sekmadienį apie keturias valandas siautėjusių prezidentūroje, Kongrese ir Aukščiausiajame Teisme, bazė.

Visuomenę suskaldžiusiuose rinkimuose įveikęs J.Bolsonaro ir sausio 1-ąją pareigas pradėjęs eiti L.I.Lula da Silva sugrįžo į darbą apiplėštuose prezidentūros rūmuose, kur naujienų agentūros AFP žurnalistai matė praėjusios dienos siaubimo pėdsakus: suniokotus meno kūrinius ir kabinetus, išdaužytus langus ir duris, šukes ant grindų, į baseiną nutemptus baldus.

77-erių metų kairiųjų politikos veteranas L.I.Lula da Silva, anksčiau vadovavęs Brazilijai 2003–2010 metais, susitiko su abejų Kongreso rūmų vadovais ir Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Drauge jie pasmerkė tai, ką daugelis vadina prieš dvejus metus Vašingtone vykusių riaušių Kapitolijuje braziliškąja versija.

„Trys Respublikos jėgos, demokratijos ir konstitucijos gynėjai, atmeta įvykdytus teroro aktus ir nusikalstamą, perversmą skatinantį vandalizmą“, – sakoma bendrame jų pareiškime.

L.I.Lula da Silva priėmė kvietimą kitą mėnesį Vašingtone susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu, pranešė amerikiečių pareigūnai.

Tuo metu J.Bolsonaro, kuris nedideliu skirtumu pralaimėjo spalį įvykusius rinkimus, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad buvo paguldytas į ligoninę Floridoje.

J.Bolsonaro teigė, kad tapo Brazilijos teismų ir rinkimų institucijų sąmokslo prieš jį auka.

Buvęs prezidentas, pramintas „atogrąžų Trumpu“, atvyko į Orlandą priešpaskutinę savo kadencijos dieną ir, laužydamas tradiciją, nepasirodė L.I.Lulos da Silvos inauguracijoje.

67 metų J.Bolsonaro sekmadienio vakarą tviteryje pasmerkė, jo žodžiais, plėšikavimą Brazilijoje, tačiau atmetė L.I.Lulos da Silvos pareiškimą, kad tai jis sukurstė atakas, ir gynė teisę „taikiai protestuoti“.

„Trumpizmo pėdsakai“

Šaliai bandant atsigauti po stulbinančio sekmadienio smurto, šimtai žmonių susirinko pagrindiniame San Paulo prospekte ginti Brazilijos demokratijos ir reikalauti nubausti tuos, kas dieną prieš tai šturmavo valdžios pastatus.

Tarp demonstrantų buvo jaunimo, šeimų, profesinių sąjungų aktyvistų, kovotojų prieš rasizmą ir kitų. Žmonės nešė plakatus su užrašais „Mes su Lula ir už demokratiją“, „Pagarba žmonių balsavimui“.

Anksčiau tą pačią dieną dideli riaušių policijos būriai uždarė sostinės Trijų valdžių aikštę, kur stovi garsieji modernistiniai trijų valdžios šakų pastatai.

„AFP“/„Scanpix“/Protestuotojai Brazilijos pietuose

Iš viso pasaulio toliau plūdo riaušių pasmerkimo pareiškimai, o popiežius Pranciškus neramumus pavadino „demokratijos silpnėjimo“ Amerikos žemyne ženklu.

Bendrame pareiškime prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Meksikoje J.Bidenas, meksikiečių prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pasmerkė išpuolius ir teigė, kad „palaiko Braziliją, ginančią savo demokratines institucijas“.

Parodydamas tvirtą paramą, J.Bidenas pirmadienį telefonu kalbėjosi su L.I.Lula da Silva ir pakvietė jį vasario pradžioje apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Brazilijos vadovas sutiko, pranešė Baltieji rūmai.

J.Bidenas L.I.Lulai da Silvai pasakė, kad remia „laisvą Brazilijos žmonių valią, išreikštą neseniai vykusiuose Brazilijos prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo prezidentas Lula“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Daugelis šiuos įvykius Brazilijoje neišvengiamai lygino su 2021 metų sausio 6 dienos smurtu, kai tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų Vašingtone, nesėkmingai bandydami sutrukdyti Kongresui patvirtinti jo pralaimėjimą rinkimuose.

Pradedamas tyrimas

L.I.Lula da Silva, kuris prasidėjus riaušėms lankėsi pietrytiniame Ararakvaros mieste nuo potvynio nukentėjusiame regione, sekmadienį pasirašė dekretą, kuriuo paskelbė apie federalinę intervenciją Brazilijos mieste ir suteikė savo vyriausybei specialius įgaliojimus vietos policijos atžvilgiu, siekiant atkurti tvarką sostinėje.

Jo vyriausybė pažadėjo surasti ir suimti tuos, kurie planavo ir finansavo išpuolius.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas Alexandre de Moraesas dėl „nusikalstamo aplaidumo“ 90 dienų nušalino nuo pareigų Brazilijos gubernatorių Ibaneisą Rochą, J.Bolsonaro sąjungininką.

A.de Moraesas taip pat įsakė saugumo pajėgoms išvaikyti antivyriausybinius protestus prie karinių bazių visoje šalyje.

„Zuma press“/„Scanpix“/Protestas Rio de Žaneire

Ištikimi J.Bolsonaro šalininkai nuo pat rinkimų protestavo prie kariuomenės kareivinių, ragindami kariuomenę įsikišti ir neleisti L.I.Lulai da Silvai gauti valdžią.

Po teismo sprendimo kariai ir policija išvaikė stovyklas Rio de Žaneire, San Paule ir Brazilijoje.

Spalio 30 dieną vykusiame antrajame rinkimų ture L.I.Lula da Silva laimėjo surinkęs 50,9 proc. balsų. J.Bolsonaro gavo 49,1 proc. balsų.