J.Bidenas, kuris aštuonerius metus dirbo JAV viceprezidentu (tuo metu šalies lyderis buvo Barackas Obama), ketvirtadienį paskelbė, kad kandidatuos 2020 metų rinkimuose.
Jis laikomas vienu pagrindinių pretendentų laimėti Demokratų partijos nominaciją ir kitų metų rudenį mesti labai rimtą iššūkį dabartiniam prezidentui, perrinkimo sieksiančiam D.Trumpui.
Iš pradžių – kova su B.Sandersu
Šiuo metu J.Bidenas pagal apklausas populiaresnis ir už kitus apie kovą pirminiuose rinkimuose jau paskelbusius demokratus, iš kurių rimčiausias konkurentas greičiausiai yra nepriklausomas senatorius Bernie Sandersas, ir už D.Trumpą.
Pastarasis, kaip 15min teigė L.Kojala, „tikrai neturėtų džiaugtis“ galimybe susigrumti su, tikėtina, didelę nepriklausomų rinkėjų paramą pritrauksiančiu J.Bidenu.
„Akivaizdu, kad jis seniai nori prezidento posto. Daug kalbėti dar anksti, bet Bideno sukaupta patirtis ir įdirbis yra tiek jo stiprybė, tiek galbūt minusas, nes Demokratų partija pastaruoju metu stipriai keičiasi ir turi daug jaunų, ryškių politikų.
Pagrindinis klausimas tikriausiai ir bus toks, ar Bideno laikas dar nepraėjo. Praėjusį kartą jau matėme, kas vyko Respublikonų partijoje – tų, kurie buvo favoritai, laikas jau buvo praėjęs“, – kalbėjo L.Kojala.
Ryškiausiais demokratų kandidatais laimėti nominaciją, be J.Bideno, laikomi kairuoliško jaunimo favoritai B.Sandersas ir Elizabeth Warren, taip pat – Kamala Harris. Yra ir jaunieji Beto O'Rourke bei Pete'as Buttigiegas. Ar B.Sandersas – pagrindinis J.Bideno varžovas?
„Net nežinau – esu pats matęs Warren, ji labai užsidegusi ir turi neblogą įdirbį. Ar ji galėtų pakilti iki Bideno iki Sanderso lygio, nežinau, bet ši senatorė tikrai bus viena iš naujųjų lyderių ir sugebės mesti rimtą iššūkį“, – svarstė L.Kojala.
Nuosaikių rinkėjų favoritas
Jo teigimu, kadangi J.Bidenas šiuo metu yra bene garsiausias JAV centristas, jis demokratų lenktynėse „praplėstų politinį spektrą“.
„Bidenas atrodo kaip tipiškas Amerikos prezidentas, ar demokratas, ar respublikonas, kuris rastų ar bent ieškotų bendradarbiavimo perspektyvų su kita partija. Tuo tarpu kiti kandidatai užima tikrai griežtas pozicijas, pavyzdžiui, Sandersas turi išskirtinę ekonominę viziją“, – teigė analitikas.
Neabejojama, kad tiek rinkėjai, tiek Demokratų partijos vadovybė jau visai netrukus turės apsispręsti, kurio tipo kandidatas turės pakankamai galimybių įveikti D.Trumpą.
JAV rinkėjų visuma – kitokia nei žmonės, balsuojantys dviejų pagrindinių partijų pirminiuose rinkimuose.
Bendroje masėje yra labai nemažai nepriklausomų rinkėjų, kurie dažnai arba apskritai nebalsuoja, arba savąjį favoritą pasirenka iki rinkimų likus labai nedaug laiko. Tokie rinkėjai taip pat neretai balsuoja ne už patinkantį, o prieš nepatinkantį kandidatą.
Tuo tarpu tiek fanatiški D.Trumpo šalininkai dešiniųjų sparne, tiek kairieji aktyvistai labai mėgsta kalbėti apie konkrečias problemas ar vizijas. Tad per pirminius rinkimus gresia savotiški vidaus kultūriniai karai.
L.Kojala: „Prisibijočiau situacijos, kai nukrypstama į atstovavimą konkrečioms grupėms – tokiu atveju daug amerikiečių jaustųsi neprezentuojami.“
„Absoliučiai sutinku su tokiu scenarijumi. Jau dabar matome, kad Bideną kiti kandidatai ir tiesiogiai, ir netiesiogiai kritikuoja. O tai tik pradžia. Kadangi ryškaus favorito kaip ir nėra, kova greičiausiai bus brutali“, – 15min tvirtino L.Kojala.
Kaip teigė ekspertas, būtų galima manyti, kad J.Bidenas taptų itin rimtu konkurentu D.Trumpui, nes patyręs demokratas gali sutelkti gana platų elektoratą.
„Savo ruožtu Trumpas, nors ir turi savo rinkėjus, jų ratą kažin ar išplėstų. Taip pat ir su jaunais demokratų lyderiais, kurie turi ryškias nuostatas ir dideles fanų grupes, bet yra atitolę nuo politinio vidurio – šis svarbus nacionalinėje politikoje.
Daug kalbama apie JAV politinį susiskaldymą, neapykantą vieni kitiems. Vertinant kai kuriuos kitus kandidatus galėtų pasirodyti, kad kampanija yra tarsi pilietinis karas.
Bet jei nors vienas kandidatas bandytų atliepti abiejų partijų nuosaikesnių rinkėjų ar nepriklausomų rinkėjų interesus, galbūt rinkimų kampanija būtų kitokia.
Prisibijočiau situacijos, kai nukrypstama į atstovavimą konkrečioms grupėms – tokiu atveju daug amerikiečių jaustųsi neprezentuojami“, – pastebėjo L.Kojala.
Sustiprintų transatlantinius ryšius
Jo teigimu, J.Bidenas būtų klasikinis JAV prezidentas, kuris greičiausiai gana lengvai numalšintų įtampą transatlantiniuose santykiuose – daugelio ekspertų nuomone, ją kelia D.Trumpo administracijos veiksmai.
„Jis yra seno sukirpimo Amerikos politikas. Jis važinėjo po mūsų regioną stengdamasis nuraminti mus ir kartodamas, kad JAV įsipareigojimai NATO nesikeičia, nors gąsdinanti retorika skambėjo jau 2016-ųjų rinkimų kampanijos metu.
Bidenas būtų draugiškas Europos atžvilgiu ir sąlyčio taškų ieškotų kitokiomis priemonėmis nei Trumpas“, – 15min teigė L.Kojala.