„Kas nustebino, tai turbūt bendras tonas. Nes D. Trumpas bandė būti vienytoju. Jis daug kalbėjo apie bendrą amerikiečių interesą ir būtinybę peržengti partinius siekius. O tai iš prezidento, kuris garsėja labiau skaldymu negu vienijimu, skamba šiek tiek galbūt ne visada įtikinamai ir ne visada įprastai“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Rytų Europos studijų centro direktorius L. Kojala.
Buvo galima tikėtis, kad egocentriška retorika garsėjantis D. Trumpas girsis augančia ekonomika ir mažėjančiu nedarbo lygiu JAV, tačiau, pasak L. Kojalos, prezidentas išbandė ir jam gana neįprastą amplua – vienytojo.
„Ar tai galėtų virsti realiais rezultatais ir bendru darbu Kongrese tariantis dėl reformų ir balsuojant ne grynai pagal partinę liniją, kaip dabar pastaraisiais metais yra akivaizdžiai daroma, – didelis klausimas. Ir turbūt sunku būtų patikėti, kad D. Trumpas galėtų būti ta vienijanti figūra, nes iki šiol jo politinė strategija buvo labai aiški – išlaikyti savo rinkėjų bazę, kurią sudaro 35–40 proc. Amerikos piliečių, ir iš esmės ignoruoti visus kitus. Tai norint tapti vienytoju reikia iš esmės peržengti šias linijas, reikia kai kur nusileisti. Ir ar D. Trumpas yra tas politikas, kuris būtų linkęs tą daryti – na, galbūt. Galbūt antra kadencijos pusė bus šiek tiek kitokia nei pirmoji“, – svarstė L. Kojala.
Pasak politologo, net ir kalbėdamas apie imigraciją, vieną aštriausių klausimų prezidento retorikoje, D.Trumpas buvo nuosaikesnis.
„Be abejo, jis negali atsisakyti tezės, kad reikia statyti sieną – arba barjerą, kaip jis įvardijo dviem žodžiais – su Meksika tam, kad būtų stabdomi nelegalių migrantų srautai arba karavanai. Bet kartu jis pasakė, kad imigracija iš principo Amerikai yra naudinga ir kuria gerovę, tik svarbu atskirti legalią imigraciją, tai yra, žmones, kurie legaliais būdais patenka į šalį, ir nelegalius žmones. Ta skirtis ne visada pasireiškia trumpo retorikoje, dažnai girdime, kad, apskritai, imigracija kaip tokia yra blogis. Taigi ir šiuo atveju galime sakyti, kad retorika buvo nuosaiki“, – LRT TELEVIZIJAI sakė L.Kojala.
