D.Trumpas po dviejų 45 min. trukmės pokalbių su Kanados ir Meksikos lyderiais nusprendė atidėti 25 proc. muitų įvedimą. Priežastis: pažadai, kuriuos išgirdo. Tarp jų – 10 tūkst. Meksikos ir Kanados karių dislokavimas atitinkamuose pasienio ruožuose, siekiant stabdyti nelegalų srautus ir narkotiko fentanilio patekimą į JAV; dar didesnis dėmesys iš to lobstančių gaujų užkardymui; investicijos į sienos apsaugos technologijas.
„Situaciją galima verti dviprasmiškai. Viena vertus, D.Trumpas pasiekė, ko norėjo: apčiuopiamą rezultatą. Įsipareigojimai nuskambėjo, ir juos prezidentas gali pristatyti kaip politinę pergalę. Kokie jie? Neatrodo, kad matysime pasienio kontrolės revoliuciją. Sienos su Meksika bendras ilgis, įskaitant natūralius barjerus – per 3,1 tūkst. km. Nesu ekspertas vertinti, ar 10 tūkst. karių bus esminis veiksnys. Kaip ir kiti pažadai – jau nekalbant apie tai, kad jų įgyvendinimas bus laipsniškas ir plačiajai visuomenei nematomas. Dažniausiai politinis teiginys „dislokuosime 10 tūkst. karių“ nereiškia, jog artimiausiu metu ten iš tikro atsiras papildomi 10 tūkst. karių.
Kita vertus, pakankamai drastiškų priemonių – muitų visoms prekių grupėms – pasitelkimas dėl tokio sąlyginai migloto rezultato kels kaštų / naudos klausimą. Bent jau trumpalaikis neigiamas efektas tikėtinas – pasitikėjimo sumažėjimas. D.Trumpas vilsis, kad tą kompensuos JAV galios baimė – ir galbūt jis teisus“, – svarsto L.Kojala.
Visgi, pasak jo, ši drama nesibaigia. „Sprendimai dėl Kanados ir Meksikos viso labo atidėti mėnesiui – arba iki kitos „Truth Social“ žinutės. Toliau – diskusijos dėl, D.Trumpo teigimu, neišvengiamų muitų ES“, – apibendrino politologas.
D.Trumpas muitus Meksikai ir Kanadai atidėjo mėnesiui, bet su Kinija dar nesusitarė
15min primena, kad JAV prezidentas D.Trumpas pirmadienį mėnesiui atidėjo muitų kaimynėms Kanadai bei Meksikai taikymą, tačiau muitai Kinijai toliau taikomi nauji mokesčiai, keliantys nerimą pasaulio ekonomikai.
Tiek Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum, tiek Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskutinę minutę sudarė susitarimus su D.Trumpu dėl pasienio priemonių sugriežtinimo kovojant su migrantų srautu ir narkotikų, ypač fentanilio, kontrabanda į Jungtines Valstijas.
Dėl D.Trumpo grasinimų įvesti 25 proc. muitus eksportui iš Kanados ir Meksikos į JAV imta baimintis pasaulinio prekybos karo ir smuko pasaulio akcijų rinkos.
D.Trumpas sakė, kad po „labai draugiško pokalbio“ su C.Sheinbaum jis „sutiko nedelsiant atidėti numatomus muitus vieno mėnesio laikotarpiui“, o meksikiečių prezidentė sutiko JAV ir Meksikos pasienyje dislokuoti 10 tūkst. karių.
Atrodė, kad įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kanados buvo didesnė, tačiau po dviejų pokalbių su J.Trudeau D.Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad Kanada „sutiko užtikrinti saugumą prie (JAV) šiaurinės sienos ir pagaliau sustabdyti mirtiną narkotikų, tokių kaip fentanilis, rykštę“.
J.Trudeau pažadėjo, kad Kanada dislokuos beveik 10 tūkst. pasienio pareigūnų, padėsiančių apsaugoti sieną, įtrauks narkotikų kartelius į teroristų sąrašą, paskirs šalyje pareigūną, kuris rūpinsis fentanilio plitimo stabdymu, ir kovos su pinigų plovimu.
Kol kas neaišku, koks bus realus pokyčių Kanados pasienyje mastas, atsižvelgiant į tai, kad gruodį buvo paskelbta apie 8,5 tūkst. pareigūnų dislokavimą.
Akcijų kritimas
Tačiau JAV taikys papildomą 10 proc. tarifą Kinijai, kuris papildys esamus mokesčius.
JAV prezidentas teigė, kad Vašingtonas ir Pekinas paskutinę minutę turėjo surengti derybas.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt televizijai „Fox News“ sakė, jog planuojama, kad derybos su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) įvyks per artimiausią parą.
Kanada, Kinija ir Meksika yra pagrindinės Jungtinių Valstijų prekybos partnerės.
Trys pagrindiniai Volstrito akcijų indeksai iš pradžių smarkiai krito, tačiau D.Trumpui paskelbus apie susitarimą su Meksika, susigrąžino pozicijas.
Baltieji rūmai anksčiau teigė, kad per savaitgalį vyko „labai daug derybų“.
„Tai ne prekybos karas, tai narkotikų karas“, – televizijos kanalui CNBC sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Kevinas Hassetas. Jis skundėsi, kad Kanada turbūt neteisingai suprato D.Trumpą.
Tačiau JAV vyriausybės duomenys rodo, kad per Kanadą patenka tik minimalus narkotikų kiekis.
51-oji valstija?
Kanada pažadėjo griežtai reaguoti, jei D.Trumpas įves naujus muitus.
Kanadiečiai per sporto rungtynes nušvilpia Jungtinių Valstijų himną, atšaukia atostogas kaimyninėje šalyje ir boikotuoja amerikietiškus produktus.
Pirmadienį daugiausiai gyventojų turinti Ontarijo provincija uždraudė JAV įmonėms dalyvauti konkursuose dėl dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės vyriausybinių sutarčių ir nutraukė sandorį su D.Trumpo sąjungininko Elono Musko įmone „Starlink“.
JAV atidėjus muitų įvedimą, Ontarijas – Kanados ekonominis variklis – pirmadienį sustabdė planus uždrausti JAV įmonėms dalyvauti konkursuose dėl provincijos vyriausybinių sutarčių.
Pastaruoju metu D.Trumpas dar labiau pakurstė įtampą santykiuose su viena iš artimiausių Vašingtono sąjungininkių iškeldamas Kanados egzistencijos klausimą. JAV lyderis pirmadienį dar kartą paragino Kanadą tapti 51-ąja JAV valstija.
Po to, kai dėl D.Trumpo grasinimų įvesti muitus Kanados vyriausybę ištiko politinė krizė, J.Trudeau anksčiau šį mėnesį paskelbė atsistatydinantis. Rinkimai Kanadoje vyks jau balandį.
Meksika savo ruožtu patyrė didelį spaudimą apsaugoti savo sieną su Jungtinėmis Valstijomis, D.Trumpui pažadėjus įnirtingai kovoti su dokumentų neturinčiais migrantais.
JAV prezidentas, kuris yra sakęs, kad „muitai yra gražiausias žodis žodyne“, per antrą kadenciją imasi dar daugiau veiksmų šiuo klausimu nei per pirmąją.
Jis tvirtino, kad poveikį patirs užsienio eksportuotojai, o ne Amerikos vartotojai, nors dauguma ekspertų teigia priešingai.
Tačiau 78-erių milijardierius, sekmadienį grįžęs iš savo rezidencijos Floridoje, pripažino, kad amerikiečiai gali pajusti „šiek tiek ekonominio skausmo“ kylant įtampai dėl prekybos.
