Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad siūlo įvesti nacionalines sankcijas 118 Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus. Anksčiau sąraše buvo 31 asmuo, įskaitant Aliaksandrą Lukašenką.
„Kalbame apie žmogišką ir teisinę atsakomybę tiems, kurie atliko tuos veiksmus (klastojo rinkimus ir vykdė represijas, – red.), nes kitaip visa tai atrodys pernelyg simboliška. Todėl ir mastas didesnis“, – teigė ministras.
„Juodajame sąraše“ atsidūrusiems asmenims būtų draudžiama atvykti į Lietuvą. Galutinį sprendimą dar turi priimti vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
„Sankcijas skelbiame Vidaus reikalų sistemos vadovybei, OMON vadovybei, KGB vadovybei, prokuratūrai, rinkimų komisijos vadovybei.
Pirminis sąrašas buvo kiek trumpesnis, o dabar ilgesnis. Skaičiais sąrašas nesiekia tų, kurie buvo po 2010, 2011, 2012 metų, bet tai yra nacionalinis sąrašas“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Tiesa, jis pripažino, kad ekonominių svertų Lietuva Baltarusijos režimo atstovų atžvilgiu neturi – tai esą europinės kompetencijos. Tad kol kas Vilnius tik ribos atvykimą į ES teritoriją.
„Ekonominiai šalių santykiai iš tiesų visada buvo pragmatiški, o sankcijos nėra finansinės visų pirma todėl, kad nebūtų pakenkiama žmonėms. Kalbame tik apie individualias sankcijas“, – pabrėžė L.Linkevičius.
Apie sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams svarsto ir ES. BNS šaltinių teigimu, ketinama pasiūlyti įvesti Bendrijos sankcijas maždaug 20 asmenų, tiesa, sprendimas bus priimtas ne anksčiau kaip rugsėjo mėnesį.
L.Linkevičius taip pat atsakė į Baltarusijos diplomatijos vadovo Uladzimiro Makėjaus viešu laišku pareikštą raginimą Vakarams nesikišti į šalies vidaus politiką.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad būtent Baltarusijos valdžia „savo rankomis sugriovė“ anksčiau ES puoselėtą viltį, jog Minskas ketina atsisakyti represijų prieš opoziciją.
„Akivaizdūs piliečių teisių pažeidimai, galimi nusikaltimai prieš savo piliečius nepriimtini demokratinei suvereniai valstybei ir niekaip negali būti pateisinami suverenitetu ar vidinėmis tvarkomis“, – laiške U.Makėjui rašo L.Linkevičius.
Kaip ir kiti Lietuvos pareigūnai, jis A.Lukašenką vadina buvusiu Baltarusijos prezidentu, o į teiginius Maskvoje, esą tokia retorika provokuoja naują smurto bangą, reaguoja griežtai.
L.Linkevičius: praktiškai niekas tarptautinėje bendruomenėje nepripažįsta rinkimų Baltarusijoje rezultatų, vadinasi, nepripažįsta ir jų nugalėtojo. Kitaip tariant, nėra išrinkto prezidento. Tad stebėtis nereikia.
„Ne Rusijai mus mokyti apie smurtą ir kišimąsi į kitų šalių reikalus. Tai, ką aš sakau, yra politinis pareiškimas ir pasekmė įvykio, kuris buvo – rinkimų, kurie nebuvo rinkimai.
Praktiškai niekas tarptautinėje bendruomenėje nepripažįsta tų rinkimų rezultatų, vadinasi, nepripažįsta ir jų nugalėtojo. Kitaip tariant, nėra išrinkto prezidento. Tad stebėtis nereikia“, – aiškino L.Linkevičius.
Anot jo, aktyvistai „tenori išeities iš politinės ir moralinės aklavietės, naujų rinkimų, nesistengia užgrobti valdžios“ – o Vilnius tokias viltis remia.
Ministras pakartojo, kad pasienyje, Baltarusijos pusėje, nemato jokio aktyvesnio, tarkime, karinių pajėgų judėjimo, ir pavadino A.Lukašenkos pareiškimus apie kovinę parengtį propaganda.
L.Linkevičius trečiadienį taip pat pasidžiaugė Latvijos sprendimu sustabdyti elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo AE. Tai išvakarėse pareiškė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
„Reikia pasveikinti racionalų Latvijos sprendimą, kuris yra teisingas. Ilgai diskutavome, nuomonės skyrėsi, bet visų trijų Baltijos šalių pagrindinis tikslas – desinchronizuoti mūsų elektros tinklus su Rusija ir sinchronizuoti juos su Europa.
Viskas užtrunka, bet gerai, kad sprendimas priimtas. Toliau dirbsime. Nors klausimų dar lieka, einama teisinga linkme“, – sakė L.Linkevičius.
Jis nebe pirmą kartą pavadino Astravo AE geopolitiniu, o ne energetiniu projektu – ir ne Baltarusijos, o Rusijos: „Toliau kalbėsime apie saugumą visose įmanomose tarptautinėse institucijose.“
