L.Walesa per 40-ąsias „Solidarumo“ metines perspėja lenkus nepasiduoti populizmui

Lenkijos kovos su komunizmu simbolis Lechas Walesa pirmadienį perspėjo nepasiduoti populizmui, jo itin susiskaldžiusiai šaliai minint istorinio susitarimo, davusio pradžią garsiajam „Solidarumo“ judėjimui, 40-ąsias metines.
Lechas Walesa
Lechas Walesa / „Scanpix“ nuotr.

Susirūpinimas Lenkijos demokratijos būkle didėja nuo 2015 metų, kai į valdžią atėjo dešiniojo sparno populistų partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuri ėmėsi šalyje ir užsienyje kritikuojamų reformų.

„Žmonės šiandien renka populistus ir demagogus, nes jie žada permainas... Jie (populistai) teisingai diagnozavo [šiandienos problemas], bet jų vaistas blogas“, – sakė L.Walesa šimtams žmonių, susirinkusių prie istorinės Gdansko laivų statyklos Baltijos pakrantėje.

Toje pat vietoje 1980 metų rugpjūčio 31 dieną L.Walesa, tuometis Gdansko laivų statyklos elektrikas, didžiuliu rašikliu pasirašė susitarimą su komunistine vyriausybe, davusį pradžią „Solidarumui“ – pirmajai ir vienintelei iš tikrųjų nepriklausomai profesinei sąjungai sovietiniame bloke.

„Mums reikia perimti iniciatyvą iš šių populistų bei demagogų ir pakeisti tai išmintingesniais sprendimais ir geresnėmis struktūromis“, – sakė 76 metų L. Walesa.

Tuomet jis padėjo gėlių prie laivų statyklos vartų ir simboliškai juos atidarė, kaip ir prieš keturis dešimtmečius pasirašęs Gdansko susitarimus.

Komunistinis režimas 1981 metais atšaukė susitarimą ir paskelbė karo padėtį siekdamas sugniuždyti „Solidarumą“, kuris jau buvo virtęs 10 mln. narių – daugiau kaip ketvirtadalio lenkų – judėjimu.

„Solidarumas“ tolau gyvavo pogrindyje ir dėmesio centre vėl atsidūrė 1989-aisiais, kai su režimu susiderėjo dėl laisvų rinkimų.

Ši pergalė paspartino daugiausia taikų viso sovietų bloko išnykimą per tolesnius dvejus metus.

1983 metais L.Walesa už vadovavimą „Solidarumui“ buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. 1990-aisiais jis tapo pirmuoju po 1989 metų demokratiškai išrinktu šalies prezidentu.

„Laisvės didvyriai“

Lenkija sėkmingai įdiegė demokratiją ir rinkos ekonomiką, 1999-aisiais įstojo į NATO, o 2004-aisiais – į Europos Sąjungą.

Tačiau dabar PiS reformos temdo šalies įvaizdį ir kritikai, tarp kurių yra ES, kaltina Lenkiją griaunant teismų nepriklausomumą bei teisinę valstybę.

PiS savo ruožtu tvirtina, jog pokyčiai yra būtini, kad būtų įveikta korupcija teismų sistemoje ir išrautos joje išlikusios komunistinio laikotarpio atgyvenos.

Partija, vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio, buvusio L.Walesos bendražygio, o dabar – įnirtingo jo priešininko, taip pat tvirtina, kad nuo 1989 metų Lenkijoje galiojusi sistema buvo pagrįsta ydingu kompromisu tarp komunistų ir kai kurių liberaliųjų „Solidarumo“ veikėjų.

PiS reformos ir retorika, nukreipta prieš Lenkijos LGBT bendruomenę, nulėmė beprecedentį šalies visuomenės susiskaldymą.

Su PiS susijęs prezidentas Andrzejus Duda dalyvavo atskirose metinių ceremonijose Gdanske, kurias vėliau pirmadienį organizavo „Solidarumas“.

„Solidarumas“ tebeveikia, bet dabar jis yra įprasta profesinė sąjunga, turinti apie 500 tūkst. narių. Be to, ji palankiai vertina dabartinę vyriausybę ir dėl to sulaukia kritikos.

Paminėdama „Solidarumo“ 40-metį Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią profesinę sąjungą įsteigusius Gdansko laivų statyklos darbininkus pavadino „Europos laisvės didvyriais“ ir sakė, kad jie „pradėjo judėjimą, kuris galiausiai nulėmė Berlyno sienos griūtį ir Geležinės uždangos išnykimą“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis