Lenkijos tautos atminties institutas (IPN), į dienos šviesą traukiantis bendradarbiavusius su komunistais ir naciais asmenis, pareiškė, kad daugelio nacionaliniu didvyriu laikomas buvęs prezidentas pasirašė kolaboravimo sutartį ir pakvitavimą, jog gavo atlyginimą iš slaptosios policijos.
Daugiau „nebėra jokių abejonių“ dėl 73 metų L.Walęsos bendradarbiavimo, IPN pareigūnas Andrzejus Pozorskis sakė žurnalistams.
Vienu iš „Solidarumo“ įkūrėjų laikomas L.Walęsa, vėliau be kraujo praliejimo susitaręs dėl komunizmo eros pabaigos Lenkijoje 1989 metais, ne kartą reiškė abejones dėl šių dokumentų autentiškumo ir visuomet tai neigė.
Antradienį L.Walęsa į šį pranešimą nesureagavo, kadangi buvo pakeliui į vieną Nobelio taikos premijos laureatų susibūrimą Bogotoje, tačiau jį atstovaujantis teisininkas Janas Widackis kanalui „Polsat News“ sakė, kad „šiandien byla dar neuždaryta“ ir pridūrė, kad dar gali prašyti kitos rašysenos ekspertizės.
Šeštadienį, vietos žiniasklaidai nutekinus IPN tyrimo išvadas, L.Walesa tokius kaltinimus pavadino melu.
Pasak A.Pozorskio, slaptosios policijos dokumentų, kuriuose minimas įtariamas L.Walęsos slapyvardis „Bolekas“, autentiškumą patvirtino teismo medicinos ekspertai pietiniame Krokuvos mieste.
Ekspertai palygino šiuos dokumentus su kitais ranka rašytais dokumentais, kaip L.Walęsos prašymai išduoti pasą, asmens tapatybės kortelę ar vairuotojo pažymėjimą. Pats L.Walęsa savo rašysenos pavyzdžių pateikti atsisakė.
A.Pozorskis sakė, kad raštiškas susitarimas dėl bendradarbiavimo su, kaip manoma, L.Walęsa buvo pasirašytas 1970 metų gruodį, o 17 pakvitavimų, jog jis gavo atlyginimą – iš viso 11 700 zlotų, vidutinį tuometinį penkių mėnesių atlyginimą – buvo pasirašyti laikotarpiu nuo 1971 iki 1974 metų.
Pasak pareigūno, slaptajai policijai „Bolekas“ taip pat pateikė 29 ranka rašytas ataskaitas.
Istorinis vaidmuo
2000 metais specialus teismas išteisino L.Walęsa ir nutarė, kad nėra pagrindo įtarimams, jog jis galėjo būti mokamas komunistinio režimo agentas.
Tačiau įtarimai vėl išplaukė į dienos šviesą praėjusiais metais, kai IPN iš komunistinės eros vidaus reikalų ministro našlės paėmė iki šiol nežinotų slaptosios policijos dokumentų.
Tiesa, pernai jis mįslingai prisipažino, kad praeityje „padarė klaidą“ ir vienos iš daugelio kvotų metu pasirašė kažkokį slaptosios policijos pateiktą dokumentą.
2008 metais IPN paskelbtoje knygoje teigiama, kad L.Walęsa buvo registruotas slaptasis agentas nuo 1970 metų gruodžio, tačiau esą 1976 metų birželį buvo paleistas dėl savo „nenoro bendradarbiauti“.
Savo ruožtu IPN vadovas Jaroslaw Szarekas retoriškai klausė, ar šių dokumentų egzistavimas turėjo įtakos tam tikriems sprendimams, kuriuos priėmė L.Walęsa būdamas „Solidarumo“ vadovu ar net po to, kai žlugus komunistiniam režimui jis buvo Lenkijos prezidentu nuo 1990 iki 1995 metų .
„Šis klausimas lieka neatsakytas“, – J.Szarekas sakė žurnalistams antradienį, pridūręs, jog IPN „neketina ištrinti Walęsą iš Lenkijos istorijos“.
Dauguma L.Walęsos šalininkų ir net kai kurie jo priešininkai bei nepriklausomi istorikai tvirtina, kad jam metami kaltinimai nesumenkina jo istorinio vaidmens.
Lenkai vis dar prieštaringai vertina L.Walęsą. Kai kurie jį vis dar gerbia dėl pasipriešinimo komunizmui. Tačiau dėl savo kovingo ir skaldančio būdo vėlesniais prezidentavimo metais kai kuriuose sluoksniuose jis tapo nemėgstamas.
