Rytoj Briuselyje prasideda susitikimai klimato kaitos klausimais. Bene pirmą kartą diskusijos dalyviai supranta, jog tiksi ir kitas laikrodis, ne tik tas, kuris kabo ant biuro sienos. Jis neskaičiuoja minučių iki apokalipsės, tačiau primena, kad viskas, ką nuo šiol darysime, yra nepaprastai svarbu.
Arba klimato kaita įveiks mus, arba mes ją. Klimato kaita privers mus keistis, tačiau pokyčiai ir nežinomybė visuomet baugina, nors turime reikiamų žinių, priemonių ir technologijų, kad tą kaitą sušvelnintume ir veiktume atsakingai.
Teisė kalbėti – kiekvienam
Iki 2012 metų galioja Kioto protokolas. 2009-aisiais Kopenhagoje tarptautinė bendruomenė turi priimti sprendimą dėl naujo susitarimo. Todėl konferencija ir pavadinta „Kelias į Kopenhagą“. Pernai gruodį Jungtinių Tautų diskusijos vyko Balyje, o šiemet gruodžio 1-10 dienomis derybininkai susitiks Poznanėje (Lenkija).
Arba klimato kaita įveiks mus, arba mes ją. Klimato kaita privers mus keistis, tačiau pokyčiai ir nežinomybė visuomet baugina, nors turime reikiamų žinių, priemonių ir technologijų, kad tą kaitą sušvelnintume ir veiktume atsakingai.
Politikai vieni klimato kaitos problemų neišspręs. Pokyčius lems visų planetos gyventojų kasdieniai sprendimai, aiškūs reikalavimai įmonėms ir politikams. Šis procesas palies visus be išimties, todėl kiekvienam vertėtų susirūpinti. Politikos, verslo ir ekspertų elitas neturėtų būti vieninteliai šios diskusijos dalyviai.
JT debatuose apie klimato kaitą paprastai daugiau nagrinėjami technologijų ir ekonomikos veiksniai, mažiau – žmogaus ar socialiniai aspektai. Būtent pastarieji iškelti Briuselyje rengiamame komunikate, kuris bus įteiktas Poznanėje susirinksiantiems JT derybininkams.
Sustabdyti gali tik žmonės
Kodėl žmogaus aspektas mums atrodo toks svarbus? 1820 metais Jungtinė Karalystė buvo turtingiausia pasaulio valstybė. Vidutinės jos gyventojo pajamos buvo 3 kartus didesnės nei vargingiausiame pasaulio regione – į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse. Dabar turtingiausia pasaulio šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos, kur gyventojas vidutiniškai gauna beveik 20 kartų daugiau nei minėtų Afrikos šalių gyventojas. Iki 2050 metų pasaulio gyventojų padaugės dar 2,6 mlrd. – didžioji jų dalis gyvens neturtingiausiose pasaulio valstybėse, kur ekonomika iš esmės neauga, politinė padėtis nestabili ir kurios nuo klimato kaitos nukentės labiausiai. Akivaizdu, kad klimato kaitos nesušvelninsime nespręsdami skurdo problemų ir nejausdami proporcingos atsakomybės už poveikį klimatui.
Technologijos pačios savaime neįveikia skurdo, negarantuoja žmogaus teisių, nestabdo klimato kaitos ir nekuria darnios visuomenės. Tai padaryti gali tik žmonės. Atsakomybės už poveikį klimatui proporcingumas – svarbiausias iniciatyvos „Kelias į Kopenhagą“ klausimas.
