Susirūpinusi dėl daugiausia etninių rusų gyvenamų pasienio su Rusija regionų lojalumo Talinui ir grėsmės, kad čia gali kilti panašūs konfliktai kaip Kryme bei Rytų Ukrainoje, Estija užsibrėžė tikslą geriau integruoti rusų mažumą.
Atsisukti į Estijos rusus, valdžios, į kurią nuo praėjusių metų įeina ir anksčiau prorusiška vadinta Centro partija, manymu, būtina, nes reikia stiprinti nacionalinę vienybę ir atsikratyti galimų pretekstų Rusijos karinei intervencijai.
Sudėtinga integracija
Kol premjeras J.Ratas mokosi rusų kalbos, jo kabinetas jau bando palengvinti rusų kelią Estijos pilietybės link, be to žada skirti lėšų pasienio regionų ekonomikos gaivinimui. Ten aukštas nedarbo lygis.
Estijoje, kuri priklauso ES ir euro zonai bei NATO, gyvena 1,3 mln. žmonių, o ketvirtadalis gyventojų kalba rusiškai. Daugelis pastarųjų, kurių tėvai ir seneliai čia buvo atvežti per sovietinę okupaciją, arba turi rusiškus pasus, arba neturi apskritai jokios pilietybės.
Migrantams iš Rusijos, čia atvežtiems po karo, Estijai atkūrus nepriklausomybę buvo liepta išsilaikyti kalbos ir istorijos egzaminus.
Kai Estija 1991 metais atkūrė nepriklausomybę, pilietybė automatiškai buvo suteikta tiems žmonėms, kurie buvo Estijos piliečiai prieš sovietinę okupaciją.
Tačiau migrantams iš Rusijos, čia atvežtiems po karo, buvo liepta išsilaikyti kalbos ir istorijos egzaminus. Tūkstančiai rusų įsiutę nusprendė spjauti į tokius testus ir gyventi arba be paso, arba su rusiškais dokumentais.
Kai kurie saugumo analitikai teigia, kad nuolatiniai Estijos rusų skundai dėl tariamo „antrarūšių piliečių“ statuso gali tapti pagrindu Rusijos veiksmams.
Sveikatos ir darbo ministras, į valdančiąją koaliciją įeinančių socialdemokratų lyderis Jevgenijus Osinovskis ir pats yra etninis rusas. Jo teigimu, atsisukti į Estijos rusus šiuo metu, kai geopolitinė situacija tokia įtempta, yra būtina.
„Mes visada supratome, kad didelių klaidų didelės ir pasekmės“, – taip kritikos ankstesnei valdžiai pažėrė J.Osinovskis.
Tiesa, integruoti rusus į Estijos visuomenę bus sudėtinga. Daug jų informaciją siurbia iš rusiškų televizijų ir portalų, o pastarieji retransliuoja Kremliaus propagandą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2014 metais tiesiai pareiškė, kad faktas, jog Estijoje yra rusų, reiškia Maskvos teisę „įsikišti jėga“. O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią savaitę lyg tyčia paskelbė, kad klausimas dėl Latvijos ir Estijos „nepiliečių“ turėtų tapti Jungtinių Tautų prioritetu.
Be to, bijomasi, kad įtampą padidins maždaug 1 tūkst. NATO karių atvykimas. Nors tyrimas dar vyksta, manoma, kad būtent rusai praėjusią savaitę surengė dezinformacijos kampaniją, kai pradėta skleisti gandą, esą Vokietijos kariai Lietuvoje išprievartavo nepilnametę mergaitę.
Žvalgyba Taline jau įspėjo, kad panašių provokacijų galima laukti ir Estijoje.
Jau pastebi pokyčius
Estijos Narvos miestą nuo Rusijos skiria upė, o čia devyni iš 10 žmonių yra rusai.
Siena čia kertama parodant skirtingus pasus – raudonus rusiškus ir juodus, kurie išduodami „nepiliečiams“.
23 metų Denisas Larčenka, studijuojantis Tartu universiteto Narvos koledže, prisipažįsta dažnai įsiveliantis į ginčus su savo tėvu.
„Vieną dieną jis jaučiasi estas, galiu su juo normaliai kalbėtis, – pasakoja D.Larčenka. – Bet kitą dieną jis pažiūrės televizijos laidų iš Rusijos ir pradės aiškinti, koks puikus Putinas.“
Vis dėlto Narvoje dabar jaučiama daugiau vilčių dėl galbūt sėkmingesnės politinės regiono integracijos. Kol Centro partijai vadovavo prorusiškas Edgaras Savisaaras, kitos šalies partijos vengė su ja bendradarbiauti, bet dabar, veteraną pakeitus J.Ratui, padėtis keičiasi.
„Mes bent jau pradedame pastebėti permainas. Anksčiau buvo tik kalbama ir nieko nedaroma“, – teigė Narvos vicemeras Viačeslavas Konovalovas.
Jo teigimu, centrinė valdžia planuoja Narvoje atidaryti koledžą, o buvusioje karinėje bazėje įrengti parodų centrą.
Kita vertus, matomas ir tam tikras užsispyrimas. Nors jaunoji rusų karta didesnės nostalgijos Maskvos jungui nejaučia, pastangos priversti Narvos taksistus kalbėti estiškai susidūrė su aršiu pasipriešinimu.
„Jie mano, kad yra rusai ir kad Putinas yra karalius. Bet tuo pačiu metu jie nenorėtų, kad jis čia valdytų, – tikino D.Larčenka, pats studijavęs Kanadoje ir dabar nerimaujantis dėl emigracijos bangos. – Kasmet Narva praranda po tūkstantį žmonių. Jie dažniausiai negrįžta.“
Integracijai kažkiek padeda Estijoje galiojanti privalomoji karo tarnyba. Antai 34-erių kapitonas Vladimiras Kuznecovas anksčiau nemokėjo estiškai, o dabar kalbą moka puikiai.
„Daugelis rusų ištikimi Estijai, bet nemėgsta valdžios. Kremliui to gali užtekti. Dabar problemos nėra, tačiau turime būti realistiški. Jei Rusija įjungs visus propagandos metodus ir įrankius, neramumai įmanomi“, – vis dėlto pastebėjo vietos koledžo dėstytojas Aetas Kiisla.
