„Alexander Tkachenko“ į Bosforo sąsiaurį Stambule įplauk 4.20 val. ryto. Tai yra keleivinis laivas, jau kelis kartus praplaukęs sąsiaurį su kariniais sunkvežimiais ir kita technika, skirta operacijoms Sirijoje.
Šįkart technika galbūt nebus matoma plika akimi, tačiau tai nesustabdys Yoruko Isiko, kuris seka laivus su savo žiūronais ir kamera.
Vyras bus pasiruošęs paskelbti apie dar vieno laivo praplaukimą sąsiauriu savo „Twitter“ sekėjams, tarp kurių dabar yra daug diplomatų ir žvalgybos analitikų iš viso pasaulio.
Y.Isikas yra tik vienas iš aistringos laivų stebėtojų bendruomenė narių. Stiprią kavą jis vadina trečiąja savo gyvenimo meile (po žmonos ir laivų), mat dažnai jam tenka keltis 2, 3 arba 4 ryto, kad pamatytų laivus.
„Tai yra skausminga, aš taip sugadinu daug dienų“, – BBC pasakojo vyras, dabar tiesiog apsėstas laivų stebėjimo.
Bosforo sąsiauris yra vartai į Juodąją jūrą laivams, keliaujantiems iš Viduržemio jūros. Tai nėra pasaulyje toks vienintelis vandens kelias, tačiau daugiau nė vienas toks intensyvus laivų maršrutas nevingiuoja didžiulio miesto centru.
Todėl 15 milijonų Stambulo gyventojų gali stebėti didžiulius karo ir kruizinius laivus, tanklaivius ir laivus su kroviniais.
Y.Isikas neretai laivus stebi tiesiog iš savo balkono. „Laivų stebėjimas yra tarptautinių santykių, politikos veidrodis“, – aiškina vyras.
Jis mato viską – prekybos karus tarp Rusijos ir Turkijos, JAV buvimą Juodojoje jūroje ir paramą NATO bendražygėms, Rusijos bandymą įsikišti ir sustiprėti Viduriniuosiuose Rytuose.
Bosforo stebėtoju save pasivadinęs vyras „Twitter“ turi per 10 tūkst. sekėjų. Su jais vyras dalijasi įvairių pastebėtų laivų nuotraukomis ir komentarais.
Labiausiai jį žavi karo laivai. Juos su vyru stebi ir jo draugas Devrimas Yaylalis, kuris yra „Bosphorus Naval News“ tinklalapio redaktorius. Jis Bosforą stebi dar ilgiau nei Y.Isikas – nuo pat Šaltojo karo. Tuomet dar paauglį labai domino sovietų laivai. Sykį jis net pabėgo iš egzamino, kad galėtų užfiksuoti lėktuvnešį „Admiral Kuznetsov“, kuris dabar yra Rusijos laivyno flagmanas.
Rusija jau nusipirko tris naujus povandeninius laivus, netrukus turi plaukti ir ketvirtasis. Tai rodo jų norą stiprinti įtaką Juodojoje jūroje, – sakė Y.Isikas.
Abu draugai dabar turi daug veiklos – Rusijai aneksavus Krymą šiaurinėje Juodosios jūros pusėje, laivų srautas per Bosforą išaugo.
Kremlius nuo tada stiprina karinę apsaugą Kryme, modernizuoja Juodosios jūros laivyną, kurio bazė yra įsikūrusi Krymo uoste Sevastopolyje.
„Rusija jau nusipirko tris naujus povandeninius laivus, netrukus turi plaukti ir ketvirtasis. Tai rodo jų norą stiprinti įtaką Juodojoje jūroje“, – sakė Y.Isikas.
Tačiau NATO pažadėjo taip pat sustiprinti laivyną regione, atsakydama į Rusijos veiksmus. Balandį Y.Isikas pastebėjo per Stambulą plaukiant Didžiosios Britanijos laivą griovėją „HMS Daring“.
„Dabartinė situacija man yra baisesnė už Šaltąjį karą“, – sako stebėtojas. Nuo tada, kai Rusija įsitraukė į karą Sirijoje, vyras su draugu turi kur kas daugiau darbo – prieš beveik dvejus metus jie tapo kone pagrindiniais šaltiniais, pasakojančiais apie Kremliaus karinį įsitraukimą į Sirijos konfliktą.
Visi rusų laivai, keliaujantys į Siriją iš Sevastopolio Kryme ar kito Rusijos kontroliuojamo uosto Juodojoje jūroje, privalo kirsti Bosforo sąsiaurį. Kartais, Y.Isiko teigimu, Rusija mėgta pasigrožėti savo prieštaringai vertinama kampanija Sirijoje.
2015 metais laivų stebėtoją išgarsino kadras, kuriame jis užfiksavo Rusijos karį, stovintį ant denio, laikantį „Igla“ raketą, laivui plaukiant Stambulo centru.
Rusijos karo laivai taikos metu turi teisę keliauti Bosforo sąsiauriu, tuo metu ne Juodosios jūros valstybių teisės yra labiau ribotos.
Tačiau tai, kad užfiksuota šioje nuotraukoje, kuri buvo padaryta beveik iškart po to, kai Turkija numušė Rusijos karinį lėktuvą dėl oro erdvės pažeidimų, Ankaros buvo vertinama kaip provokacija, ir Maskvai buvo išsiųsta diplomatinė nota.
„Aš plika akimi netgi nemačiau tos raketos iš pradžių“, – pasakojo nuotraukos autorius.
