Po pirmadienį įvykusios užtvankos griūties tikslus žuvusių ir dingusių žmonių skaičius tebėra neaiškus, nes gelbėjimo operacija vykdoma sunkiai pasiekiamoje teritorijoje, o Laoso komunistinė valdžia nelinkusi teikti informacijos apie šią precedento neturinčią krizę.
„Paieškos labai sudėtingos: daugelio vietų neįmanoma pasiekti mašinomis arba laivais. Taip pat turime nedaug šiuolaikiškos technikos, kurią galime naudoti“, – penktadienį žurnalistams sakė Atapu provincijos komiteto sekretoriaus pavaduotoja Meenaporn Chaichompoo.
Jis pridūrė, kad praėjus penkioms dienoms po užtvankos griūties šimtai žmonių vis dar nėra rasti.
„Negalime rasti 1 126 žmonių“, – sakė pareigūnė ir pažymėjo, kad 131 asmens dingimą patvirtino jų artimieji.
Iš pradžių pareigūnai skelbė, kad patvirtinta 27 žmonių žūtis, bet Meenaporn Chaichompoo šį skaičių sumažino iki šešių, niekaip to nepaaiškinusi.
Vis dėlto nuogąstaujama, kad aukų skaičius gali staigiai padidėti.
Po smarkių liūčių sugriuvus konsorciumo „Xepian-Xe Nam Noy“ pastatytai užtvankai buvo užlieta dešimčių kilometrų ilgio ir pločio teritorija.
Potvynio vanduo slūgsta lėtai, todėl daugelis kaimų dar nėra pasiekiami, o vietovė pasidengė tirštu lipniu dumblu.
„Tai viena baisiausių mano matytų nelaimių. Juolab kad nesame labai stipri šalis gelbėjimo operacijų srityje“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas savanoris gelbėtojas, prašęs neskelbti jo vardo.
Po šios katastrofos buvo keliami klausimai apie 1,2 mlrd. JAV dolerių kainavusios užtvankos, pastatytos bendradarbiaujant Pietų Korėjos, Laoso ir Tailando bendrovėms, kokybės.
Valdytojai tvirtino, kad užtvanka neatlaikė smarkių liūčių, dažnai pliaupiančių šalyje musonų sezonu.
Vis dėlto Laoso energetikos ir kasybos ministras Khammany Inthirathas sakė, kad incidentą iš dalies nulėmė prasta statinio konstrukcija.
